Tuberkuliozė – infekcinė liga. Kaip teigia klinikos „InMedica“ gydytoja pulmonologė Rasa Gauronskaitė, svarbiausias tuberkuliozės šaltinis yra atvira plaučių tuberkulioze sergantis žmogus (t.y. asmuo, kurio skrepliuose yra pastarasis sukėlėjas). Jam kosint, kalbant, skrepliuojant į aplinką patenka tuberkuliozės mikrobakterijos. Rizika užsikrėsti didėja esant didesniam bakterijų kiekiui aplinkoje, taip pat jeigu kontaktas su užsikrėtusiuoju yra ilgas. Paprastai tuberkuliozė plinta tarp šeimos narių, darbo vietoje, socialinio susibūrimo vietose.
Turimų žinių nedaug
Deja, iki šiol daugelio žmonių žinios apie tuberkuliozę, jos plitimą yra prastos. Neretai atsiranda manančių, jog ši liga gali būti paveldima, arba tuberkulioze galima užsikrėsti valgant užkrėstą maistą, geriant užkrėstą vandenį, sveikinantis su sergančiuoju, skaitant knygas, kurias, galimai skaitė tuberkulioze sergantis asmuo. Tai neigiamai veikia sergančiųjų socialinę gerovę.
Plaučių tuberkuliozės simptomai yra nespecifiniai. Dažniausiai sergančiuosius vargina naktinis prakaitavimas, karščiavimas, bendras silpnumas, svorio mažėjimas ir užsitęsęs kosulys. Labai svarbu prisiminti, jog kosint ilgiau negu tris savaites būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar pulmonologą, pacientui turėtų būti atlikta krūtinės ląstos rentgenograma. Esant toli pažengusiai plaučių tuberkuliozei, žmogus gali iškosėti kraujo. Jeigu tuberkuliozė pažeidžia kitus organus, pvz. gerklas, žmogus gali skųstis balso užkimimu, gerklės skausmu.
Vis dėlto, pasak gydytojos pulmonologės, didžiausia rizika susirgti tuberkulioze yra asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi: „Pavyzdžiui, esant nevisavertei mitybai, vartojant alkoholį, rūkant, vartojant narkotines medžiagas, imunitetą slopinančius vaistus. Esant lėtinėms ligoms, tokioms kaip cukrinis diabetas, žmogaus imunodeficito virusas, rizika susirgti tuberkulioze taip pat padidėja“, – sako gydytoja.
„Didesnis sergamumas taip pat labiau siejamas su migracija, socialine atskirtimi ir laisvės atėmimo vietomis. Nustatyta, kad rizika susirgti tuberkulioze įkalinimo įstaigose yra 26 kartus didesnė negu gyvenant normaliomis gyvenimo sąlygomis“, – teigia R. Gauronskaitė.
Tuberkuliozė ir žalingi įpročiai
Gydytojos pulmonologės teigimu, tiek rūkymas, tiek tuberkuliozė yra vienos iš didžiausių šiuolaikinio pasaulio sveikatos problemų. Rūkant didėja ne tik plaučių vėžio, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos rizika, tačiau ir tuberkuliozės. Nustatyta, jog tiek aktyvus, tiek pasyvus rūkymas didina susirgti tuberkulioze rizika tiesiogiai veikdamas kvėpavimo takus: „Dūmuose esančios kenksmingos medžiagos žaloja bronchus dengiančią gleivinę, taip sutrikdydamos natūralų apsauginį barjerą“, – sako pulmonologė. Taip pat, gydytojos teigimu, nustatyta, kad rūkantieji dažniau serga sunkesnėmis tuberkuliozė formomis, jiems didesnė nesėkmingo gydymo tikimybė.
„Kiekvienoje cigaretėje yra daugiau nei 4000 cheminių medžiagų. Iš jų kenksmingiausiomis galėtume priskirti kancerogenines, vėžį sukeliančias, medžiagas“, – sako gydytoja. Nustatyta, kad cigarečių dūmuose esama daugiau nei 70 kancerogenų, tokių kaip benzenas, formaldehidas. Pastarosios medžiagos susidaro degant cigarečių popieriui, kuriame yra celiuliozės. Cigarečių dūmuose taip pat randamas amoniakas, pastaroji medžiaga padidina nikotino absorbcijos greitį bei skatina priklausomybę, taip pat yra arseno, kuris naudojamas tabako augalams apsaugoti nuo kenkėjų, tačiau lieka cigaretėje.
Kalbant apie elektronines cigaretes ir kaitinamo tabako produktus, gydytoja teigia, kad viešojoje erdvėje neretai tai pristatoma kaip alternatyva įprastoms cigaretėms. Vis dėlto, anot jos, šie produktai rinkoje pasirodė palyginti neseniai, tad galimybių įvertinti jų ilgalaikį poveikį dar nėra.
Kaip išvengti ligos
Gydytojos teigimu, geriausia profilaktika – tai išgydytas ligonis, kuris neplatina užkrato, jam yra užtikrintos geros socialinės sąlygos tolimesniam gyvenimui: „Tam, kad tai būtų įgyvendinta, turi būti užtikrintas efektyvaus gydymo prieinamumas ir ankstyva ligos diagnostika bei visavertis gydymas visiems pacientams“. Taip pat, pulmonologės R. Gauronskaitės teigimu, labai svarbu kasmet atlikti profilaktinius tyrimus, krūtinės ląstos rentgenogramą, sveikai maitintis ir atsisakyti žalingų įpročių.
