Kalta gali būti ir kompiuterio „pelytė“
Būna, jog staiga riešą suskausta ilgiau pasidarbavus sode, darže ar tvarkant kapines, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, nes riešas po ilgos pertraukos staiga patyrė didelį krūvį. Panašiai gali nutikti ir jauniems žmonėms, nusprendusiems paimti teniso raketę ar tinklinio, krepšinio kamuolį, ilgai nesportavus ir ypač neatlikus gero apšilimo.
„Pirmiausia žmogus pajaučia riešo skausmą, tačiau daugelis, deja, nieko dėl to nedaro, todėl skausmas ilgainiui tampa lėtiniu. Tokiu atveju atsiranda pirštų tirpimas (dažniausiai tirpsta keturi pirštai, mažylio beveik niekada neskauda). Jei būna stiprus riešo kanalo užspaudimas, tuomet pirštai net pamėlsta, ištinsta, tampa grubūs, tampa sunku ta ranka paimti smulkius daiktus“, – portalui manodaktaras.lt pasakojo Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinikos kineziterapeutė J.Monkevičienė.
Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai riešo kanalo sindromas atsiranda ne po patirto staigaus riešo krūvio, o išsivysto pamažu, pavyzdžiui, dirbant kasdien kompiuterio „pelyte“, kai riešas nuolat laikomas nepatogioje padėtyje.
„Kai mes dedame ranką ant pelytės, riešas nuolatos būna pakeltas į viršų (ekstenzinėje padėtyje), tokiu būdu dirginasi sausglyslės. Ir jei į pamažu atsirandantį skausmą nekreipiate dėmesio, uždelsiate kelis mėnesius, tuomet prasideda lėtiniai uždegiminiai procesai“, – paaiškino kineziterapeutė ir pridūrė, jog, laimei, šiais laikais jau yra sukurti specialūs ergonominiai kilimėliai darbui su pelyte, kai riešas yra tiesioje padėtyje.
Moterys skundžiasi dažniau
Su riešo kanalo sindromu susiduria tiek vyrai, tiek moterys, visgi, pasak J.Monkevičienės, dailiosios lyties atstovės tai patiria dažniau. Pirma, dėl to, jog skiriasi moterų anatominė riešo sandara, t.y. anatomiškai jos turi smulkesnę kaulų ir sausgyslių struktūrą, o tai lemia siauresnį riešo kanalą. Antra priežastis (retesnė) – hormoniniai pokyčiai, kurie taip pat gali provokuoti riešo kanalo sindromo skausmus, pvz., menopauzės ar nėštumo metu.
Kalbant apie vyresnio amžiaus žmones, riešo kanalo sindromą jiems gali išprovokuoti reumatoidinis artritas, kuris sukelia sąnarių uždegimą. Suskaudus riešui patinsta sausgyslės, tokiu būdu pasidaro mažiau vietos riešo kanale ir pradedamas spausti medialinis nervas (nervus medianus).
Hormoniniai pokyčiai taip pat gali provokuoti riešo kanalo sindromo skausmus.
Kiti veiksniai, darantys įtaką riešo kanalo sindromo išsivystymui – nutukimas, cukrinis diabetas ir kitos gyvenimo būdo ligos.
Uždelsus gydymą – rimtos komplikacijos
Anot kineziterapeutės J.Monkevičienės, pagrindinė komplikacija, uždelsus riešo kanalo sindromo gydymą – tai medialinio nervo pažeidimai: „Jei nervo kanalas yra užspaudžiamas, natūralu, jog nervinio impulso pralaidumas mažėja. Tokiu būdu pirštuose sutrinka jutimai ir, jei nervas buvo ilgai užspaustas, jie gali ir neatsistatyti. Tuomet nusilpsta plaštakos raumenų jėga – ji nebegali atlikti judesių kaip anksčiau. Konservatyviais gydymo būdais jau sunku pasiekti gerų rezultatų, todėl tokiais atvejais dažniausiai patariama atlikti riešo kanalo plastinę operaciją“.
Tiems žmonėms, kurie anatomiškai turi itin siaurą riešą (tai būdinga ypač smulkaus sudėjimo asmenims), pasak specialistės, fiziniai pratimai ar fizinės terapijos procedūros gali ir nepadėti atpalaiduoti riešo – tokiais atvejais taip pat prireikia operacijos.
Visais kitais atvejais, jei žmogus pagalbos kreipiasi laiku, atsižvelgiant į jo patiriamus simptomus (ar yra skausmas, pirštų tirpimas, patinimas ir kt.) kineziterapeutas taiko specialią gydymo metodiką, kuri didžiajai daliai pacientų yra veiksminga:
-
aktyvūs ar pusiau aktyvūs pratimai,
-
riešo mobilizacija,
-
aplinkinių raumenų tempimas,
-
skausmo mažinimas elektrofizioprocedūromis ar ultragarsu,
-
įtrinimas tepalais,
-
teipavimas,
-
leidimas riešui pabūti ramybės būsenoje,
-
riešo įtvaras nakčiai bei priešuždegiminiai vaistai.
Pašalinus priežastį, sukėlusią riešo kanalo sindromą, pasak specialistės, sveiko žmogaus minkštieji audiniai, jei jie nebuvo sumušti ar kitaip stipriai sužaloti, sugyja maždaug per du mėnesius. Tačiau tai priklauso nuo konkretaus atvejo. Norint, kad greičiau riešas gytų, patariama jį palaikyti sąlyginės ramybės būsenoje bent pirmąsias dvi savaites nuo skausmo pradžios.
Kaip sau padėti namų sąlygomis
Pasak kineziterapeutės, viskas priklauso, koks yra skausmo pobūdis, ar stiprus riešo maudimas. Jei žmogus jaučia pirštų tirpimą, savarankišlai gydytis nepatartina – geriau iškart kreiptis pagalbos.
Tačiau retkarčiais jaučiant riešo skausmą ar lengvą maudimą, pvz., po darbo dienos, anot specialistės, tai nėra taip blogai. Tokiu atveju tinka atlikti lengvus riešo judesius per sąnarį. Tai galėtų būti riešo lenkimas, tiesimas, piršų ištiesimas ir suspaudimas į kumštį, riešo pasukimas į vieną ir į kitą pusę.
Taip pat labai naudingas savimasažas su specialiu masažiniu kamuoliuku (tinka kamuoliukai su dygliukais arba teniso kamuoliukas). Jais patariama išmasažuoti visą dilbį ir plaštaką. Idealu pratimus atlikti bent po 10 minučių du kartus per dieną. Net ir nesant riešo kanalo sindromui, kineziterapeutė pataria atlikti šiuos judesius prevenciškai, tiems, kurie daug dirba kompiuteriu arba jų darbas sunkus fiziškai ir jo metu apkraunamas riešas.
Kita riešo kanalo sindromo prevencija – reguliarus plaukiojimas šiltame baseine arba mankšta vandenyje. Vanduo atpalaiduoja raumenyną ir itin palankiai veikia sąnarius.
Kineziterapeutė J.Monkevičienė pataria prisiminti vadinamąjį RICE metodą, kuris dažnai taikomas traumatologijoje bei visų uždegimų prevencijoje, esant pirmai skausmo fazei:
-
Rest – ramybė: jei buvo didelis krūvis riešui, mažiausiai tris dienas jis turi visiškai ilsėtis, vėliau ramybė sąlyginė.
-
Ice – ledas: 20 minučių po krūvio reikėtų vėsinti skaudamą vietą ir taip tęsti pirmąsias dvi savaites.
-
Compression – suspaudimas: norint sumažinti skaudamos vietos tinimą, ji bintuojama. Šiuo atveju, riešas arba teipuojamas, arba dedamas įtvaras.
-
Elevation – pakėlimas: skaudama galūnė turi būti pakelta aukščiau širdies lygmens, kad skysčiai nesikauptų skaudamoje galūnėje.
