Dalijamės portalo 15min žurnalistės prieš keletą dienų vykusiu pokalbiu su Kęstučio bataliono viešųjų ryšių specialistu seržantu Vidu Stašaičiu ir sunkiai žodžius rinkusia pačia Simona, kuri tuo metu gulėjo Tauragės ligoninėje.
Kolega: žinia buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus
Iš Šilutės kilusi Simona visada buvo fiziškai ir psichologiškai stipri bei aktyvi moteris. Ji viena augino ketverių metų dukrytę, o neseniai, norėdama gyvenime permainų ir naujų iššūkių, ryžosi įstoti savanore į privalomą karinę tarnybą. Deja, kario priesaikos duoti taip ir nespėjo – staiga prasidėję stiprūs pilvo skausmai atskleidė netikėtą žinią – jos virškinimo sistemą baigia sugraužti išplitęs paskutinės stadijos vėžys.
„Vėžys paveikia mus visus, kad ir kas tu būtumei – dukra, mama, sesuo, draugas, bendradarbis, daktaras ar pacientas, yra pasakiusi Jennifer Aniston. Prisidėkime ir padėkime Kęstučio bataliono VI laidos NPPKT karei, laikinajai jaunesniajai eilinei Simonai Rasiukevičienei grėsmingos ligos akivaizdoje. Simona viena augina 4 metų dukrytę Dominyką ir kovoja su sunkia onkologine liga“, – savo feisbuko paskyroje kvietė Kęstučio batalionas.
Būtent į šią žinutę rašydami šį tekstą norėjome pakviesti sureaguoti ir portalo 15min skaitytojus.
Kaip pasakojo Simoną gerai pažįstantis ir net paskatinęs ją tapti savanore Kęstučio bataliono viešųjų ryšių specialistas seržantas Vidas Stašaitis, 33-ejų moteris gyvenime norėjo stiprių permainų ir naujų iššūkių, todėl ryžosi savo mamai palikti prižiūrėti dukrytę, o pati – devynis mėnesius praleisti privalomojoje karinėje tarnyboje.
Tačiau kaip perkūnas iš giedro dangaus trenkusi liga sutrukdė jai duoti priesaiką – kariuomenėje Simona išbuvo vos porą savaičių ir buvo išvežta tiesiai į ligoninę.
„Kai vieną dieną pamačiau, kad jos nėra rikiuotėje, aplankiau ją kareivinėse. Ji pasiguodė, kad jai čia viskas labai patinka, tačiau negali mėgautis pilna krūtine, nes kenčia stiprius pilvo skausmus. Taip pat prieš atvykdama į kariuomenę ji minėjo, kad turi šiokių tokių problemų su virškinimu, todėl nesijaučia visiškai gerai, tačiau tikrai negalvojo, kad problemos gali būti tokios rimtos. Ir aš negalėjau patikėti, kai sužinojau jos diagnozę. Juk tai jaunas, fiziškai aktyvus, sveikai gyvenantis žmogus. Mums visiems buvo šokas“, – tikino V.Stašaitis.
Pašnekovas civiliniame gyvenime organizuoja įvairius žygius, kuriuose dalyvaudavo ir Simona. Pasak jo, moteriai nieko nereiškė per parą nueiti 50 km. Kai tekdavo su ja susitikti sporto salėje, jis taip pat matė, koks stiprus ir fiziškai treniruotas jos kūnas, nepaisant to, kad moteris maitinosi vegetariškai. Moteris tikrai rūpinosi tiek savo mityba, tiek bendra savijauta, gyveno aktyviai, neturėjo žalingų įpročių. Todėl jos artimiems žmonėms buvo dar skaudžiau išgirsti, kad vėžys pasirinko būtent ją.
Didžiavosi savo sprendimu
Simona pastaraisiais metais pragyvenimo šaltiniu buvo pavertusi savo pomėgį kepti puikius veganiškus tortus, tačiau labai didžiavosi savo sprendimu pakeisti gyvenimo būdą – 9 mėnesius atlikti privalomąją karinę tarnybą.
„Dabar atėjo laikas nusiimti savo prijuostę, nes keisiu ją į mažiau spalvotą, bet taip pat gražią aprangą.
9 mėnesiai... Tiek laiko pakanka, kad moters įsčiose susiformuotų nauja gyvybė. Ne, pilvuko aš neauginsiu, aš vis dar auginu save. Žmonės labai gerai žino, kaip aš privalau gyventi, ką privalau daryti, o ko – ne. „Kaip veganė turėtum gerti mažiau kavos! Kaip žmona, neturėtum naktimis vaikščioti po žygius ir skaičiuoti žvaigždes! Kaip eidama saviugdos keliu, turėtum būti ramesnė ir nekelti balso! Kaip moteris, neturėtum kilnoti štangų ir auginti raumenų!“
O aš visgi liksiu ištikima sau. Pyksiu, kvatosiu, pavydėsiu, mylėsiu, žengsiu pirmyn, o gal ir krisiu žemyn, bet atsistosiu, pasikedensiu plaukus ir judėsiu tolyn. Svajonės neturi galiojimo datos, todėl niekada nėra vėlu pradėti jas įgyvendinti“, – kiek anksčiau socialiniame tinkle rašė moteris apie savo naują gyvenimo etapą.
Taip pat Simona nevengė drąsiai reikšti savo patriotiškus jausmus: „Džiaugiuosi, kad gimiau Lietuvoje! Myliu savo kraštą ir žmones, visus visus, įskaitant ir bambeklius, ir amžinus pikčiurnas, kurie visada nepatenkinti didelėmis kainomis ir valdžia. Juk surauktais antakiais ir papūstomis lūpomis jie tokie mieli ir reikalingi, kaip vyšnaitės ant torto.“
Simptomams neteikė per didelės reikšmės
Simonos balsas, kalbantis su ja telefonu iš Tauragės ligoninės, buvo toks silpnas, kad buvo sunku išgirsti lėtai dėliojamus jos žodžius.
Niekada anksčiau sveikata nesiskundusi moteris pirmą kartą pajuto, kad kažkas yra ne taip, maždaug prieš pusmetį. Tiesiog pradėjo jausti silpnumą. Ji pati šiai savijautai neteikė per didelės reikšmės, manė, kad kaltas žemas kraujo spaudimas, o kraujo tyrimai parodė, kad trūksta geležies. Tai buvo kaip ir logiška – juk ji nevalgė mėsos. Kelių mėnesių geležies kursas ankstesnę savijautą sugrąžino, taigi Simona drąsiai kūrė ateities planus.
Kelių mėnesių geležies kursas ankstesnę savijautą sugrąžino, taigi Simona drąsiai kūrė ateities planus.
Tačiau, kaip jau minėjo ir savanorės kolega, prieš pat atvykdama į batalioną, ji pajuto virškinimo sutrikimus – pradėjo smarkiai raižyti pilvą, tačiau pastaruosius simptomus ji susiejo su mityba – manė, kad užvalgė maisto, kuris jai netiko.
Kartą diegliai buvo tokie stiprūs, kad prireikė medikų pagalbos, tačiau iš pastarųjų gavo tik receptą vaistams, skirtiems virškinimui gerinti. Simona tikėjosi, kad greitai jos sveikata pagerės, tačiau skausmai nesiliovė, o pilvas pradėjo taip pūstis, kad išgirsdavo atsargių klausimų, ar nėra nėščia.
Kovojo dėl savo gyvybės ir dukrelės ateities
Galiausiai po dar vieno priepuolio Simona iš bataliono buvo išvežta tiesiai į ligoninę – iš pradžių vieną, po to – kitą.
Moteris buvo patyrusi ne vieną operaciją, išpjovus dalį žarnų jai į išorę per pilvą buvo išvesta gastrostoma. Medikai, pamatę, ką vėžys padarė su jos pilvo organais, labai stebėjosi, kad taip ilgai Simona jautėsi sveika ir gyveno aktyviai – skrandyje prasidėjęs vėžys apėmė ir sumaitojo didžiąją dalį žarnyno, taip pat išplito į kiaušides.
Per pokalbį telefonu moteris prisipažino, kad jautėsi labai silpna – nuolat kentė pykinimą, numetė labai daug svorio, pati negalėjo nei valgyti, nei gerti, todėl buvo maitinama dirbtiniu būdu. Taigi kartu su ją prižiūrinčiais gydytojais tiesiog kovojo už išlikimą. Pagrindinis pastarojo etapo jos gydymo tikslas buvo – kad atsistatytų kraujo rodikliai ir būtų galima pradėti gydyti vėžį.
Nors Simona patyrė siaubingas fizines kančias, ji buvo pasiryžusi išgyventi, nes žinojo, kaip stipriai yra reikalinga savo dukrelei. Būtent ji Simonai suteikė jėgų kiekvieną dieną savo kovą pradėti iš naujo.
Tiek Simonos gydymui, tiek dukrelės išlaikymui buvo reikalinga finansinė pagalba. Prieš išeidama Simona sakė, kad norėtų, jog visi geradarių žmonių suaukoti pinigai po jos mirties liktų jos mažametei dukrytei. Prisidėti prie pagalbos nelaimės ištiktai šeimai galite šiuo būdu:
Gavėjas: Simona Rasiukevičienė
A/s.: LT887300010088019861, Swedbank
Reiškiame nuoširdžią užuojautą Simonos artimiesiems.
