Anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad nepasotinamas alkis maistui, ypač – turinčiam daug angliavandenių, prieš mėnesines būdingas daugumai moterų. Tačiau kas tai lemia, nebuvo aiškiai atsakyta, rašo „Medical News Today“.
Nauji tyrimai, neseniai paskelbti žurnale „Nature MetabolismTrusted Source“, parodė, kad jautrumas insulinui, t. y. ląstelių reakcija į hormoną insuliną, menstruacinio ciklo metu kinta: didžiausias jis būna likus kelioms dienoms iki ovuliacijos, o mažiausias – prieš menstruacijas.
Tyrėjai mano, kad jų išvados paaiškina, kodėl tiek daug moterų prieš pat mėnesines jaučia alkį, kodėl sulėtėja medžiagų apykaita ir kodėl daug dažniau priaugama svorio.
„Tai įdomus atradimas. Diabetikai jau daugelį metų praneša apie cikliškus cukraus kiekio kraujyje pokyčius [...] Džiugu, kad pagaliau atliktas koks nors tyrimas ir ieškant paaiškinimo dėl organizmo reakcijų prieš menstruacijas“, – sako Sally King, „Menstrual Matters“ įkūrėja, Londono Karališkojo koledžo Moterų ir vaikų sveikatos departamento Moterų ir vaikų sveikatos skyriaus mokslininkė.
Tiesa, pabrėžiama, kad šis tyrimas yra pilotinis. Todėl siekiant gauti išsamesnes išvadas, būtina atlikti papildomų tyrimų.
Kaip hormonų pokyčiai ir menstruacijos veikia insuliną?
Mokslininkų teigimu, menstruacijų ciklą valdo hormonai, kurių kiekis ciklo metu didėja ir mažėja. Šis tyrimas rodo, kad šie reprodukciniai hormonai taip pat gali turėti įtakos jautrumui insulinui.
Tyrėjai išmatavo moterų, kurių natūralus, sveikas menstruacinis ciklas buvo reguliarus, smegenų jautrumą insulinui skirtingais menstruacinio ciklo etapais. Insuliną tiriamosios vartoto kaip nosies purškalą. Pagumburio reakcija į insuliną buvo matuojama tiek folikulinės (likus kelioms dienoms iki ovuliacijos), tiek liuteininės (prieš menstruacijas) menstruacinio ciklo fazių metu.
Ankstesnių tyrimų rezultatai apie gliukozės kiekio kraujyje pokyčius buvo prieštaringi. Tačiau neseniai atliktas tyrimas parodė, kad gliukozės kiekis kraujyje didžiausias būna liuteininėje fazėje (prieš pat mėnesines), o mažiausias – prieš pat ovuliaciją. O didesnis potraukis maistui pasireiškė tada, kai gliukozės kiekis kraujyje buvo didžiausias.
Viskam „diriguoja“ pakitęs jautrumas insulinui
Tyrėjai taip pat nustatė, kad mažesnės kūno masės moterims smegenų insulino poveikis pagerino periferinį jautrumą insulinui folikulinėje fazėje, bet ne liuteininėje fazėje.
Prof. Dr. Nilsas B. Kroemeris, komentuodamas tyrimo rezultatus, teigė, kad „tyrimas kelia intriguojančią galimybę, kad insulino signalai smegenyse atlieka pagrindinį vaidmenį (tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme) organizuojant medžiagų apykaitos adaptacijas menstruacinio ciklo metu.“
Jis mano, kad sumažėjęs jautrumas insulinui priešmenstruaciniu laikotarpiu gali padėti paaiškinti daugelio žmonių šiuo laikotarpiu patiriamą potraukį maistui, apetito ir kūno svorio pokyčius.
Ieškant atsakymo, ką daryti, patariama peržiūrėti savo mitybos įpročius.
„Tokie jautrumo insulinui pokyčiai mėnesinių ciklo metu gali turėti įtakos medžiagų apykaitai ir svoriui, todėl moterims gali būti naudinga pritaikyti mitybą ir fizinį krūvį pagal mėnesinių fazę“, – savo nuomonę išsakė Şebnem Ünlüişler, Londono regeneracinio instituto genų inžinierius, komentuodamas kolegų atliktą tyrimą ir jo rezultatus.
Vis dėlto mokslininkai turi ir gerų žinių. Pasak jų, nors tiesa, kad priešmenstruacinėmis dienomis dažnai priaugama svorio, tačiau per ovuliaciją žmonės paprastai jo šiek tiek netenka, o tai reiškia, kad bendri kūno masės pokyčiai paprastai yra nedideli.