Internete motinos pienas kainuoja iki 10 eurų
Lietuvoje kasmet per anksti gimsta 5–6 proc. naujagimių. Visos jų gyvybinės funkcijos dar nebrandžios: jie nemoka kvėpuoti, palaikyti kūno temperatūros, neatsparūs infekcijoms, dažnai serga mažakraujyste, nemoka ryti ir čiulpti, todėl maitinami per zondą. Dėl žarnyno ir imuninės sistemos nebrandumo motinos pienas šiems naujagimiams gyvybiškai būtinas.
Asociacijos „Padedu augti“ inicijuotas projektas „Sveika pradžia – mamos pieno laše“ skirtas surinkti lėšoms, už kurias bus perkami du specializuoti šaldikliai, kainuojantys 20 tūkst. eurų. Kitas fondas renka pinigus motinos pieno analizatoriui, kuriuo bus tiriama jo cheminė sudėtis.
Kol tokio banko nėra, klesti šešėlinis motinos pieno verslas. Internete 200 ml šaldyto motinos pieno kainuoja iki 10 eurų.
Asociacijos atstovė Julija Kulik-Dulskienė pasakojo, kad tarpusavyje mamos apie motinos pieno banko būtinybę kalbėjo seniai, todėl išgirdusios, kad tokios iniciatyvos imasi Kauno klinikos, nusprendė palaikyti šią idėją ir padėti surinkti projektui reikalingas lėšas, kadangi pati ligoninė tiek pinigų šioms reikmėms neturi.
Kol tokio banko nėra, klesti šešėlinis motinos pieno verslas. Internete 200 ml šaldyto motinos pieno kainuoja iki 10 eurų. J.Kulik-Dulskienė perspėja, kad tai nėra saugu, kadangi per motinos pieną gali būti perduodamos tam tikros infekcinės ligos, kuriomis serganti mama gali net neįtarti.
Kuo pavojingas svetimas pienas?
„Kai tu pagimdai neišnešiotą kūdikį, patiri didžiulį stresą ir pieno dažniausiai iš pradžių nebūna. Pati turiu penkerių metų dukrelę, kuri neišnešiota, ir 10 dienų jai teko maitintis mišinukais, kol man pačiai atsirado pieno. Nors man nebūtų atėję į galvą, kad kitos moters pienas gali būti nesaugus, vis dėlto, net ir sulaukusi patarimų paieškoti, kas turi jo perteklių, siekiau pieno turėti pati.
Aišku, kad nenuleistum rankų, reikia atkaklumo, nes artimieji, matydami, kaip tu po dvi valandas traukiesi tą lašiuką pieno kas tris valandas, esi visa išvargusi, neišsimiegojusi, ragina liautis ir nesikankinti. Tačiau aš tikėjau, kad mano vaikui tai gyvybės lašas, todėl dariau viską, kad jo turėčiau“, – atviravo pašnekovė.
Ji ne kartą yra girdėjusi, kad tėvai, norėdami savo vaikui geriausio, perka svetimą motinos pieną. Moteris stebisi jų drąsa šitaip rizikuoti vaiko sveikata.
„Mes buvome šokiruoti, kai mūsų grupėje atsirado skelbimas, kad mirus kūdikiui mamytė turi daug užšaldyto pieno, ir siūlo norintiems jį pasiimti. Kaip žinoti, kad šis pienas saugus? Gal toks požiūris atėjęs iš senų laikų, kai buvo tai priimtina – jeigu aš neturiu pieno, einu pas kaimynę, kuri jo turi. Ir tik tuomet, kai mes paklausiame šių tėvų, ar jie žino apie tą moterį viską, kad galėtų ja taip pasitikėti, pastarieji pradeda susimąstyti.
Mes buvome šokiruoti, kai mūsų grupėje atsirado skelbimas, kad mirus kūdikiui mamytė turi daug užšaldyto pieno, ir siūlo norintiems jį pasiimti.
Net jei moteris sveika, viena yra savo vaiko žindymas, kita – pieno nutraukimas svetimam kūdikiui. Savo vaiką žindant nereikia kaskart prausti krūties su muilu, nes mamos ir vaiko mikroflora – ta pati, tačiau duodant pienelio kitam vaikui turi būti laikomasi daug griežtesnių higienos reikalavimų, kadangi pakliuvusios svetimos bakterijos jam gali labai pakenkti.
Pagaliau tinkamas pienas neišnešiotam kūdikiui – iki šešto mėnesio. Tuo tarpu kai kurios mamos, kaip mes sakome, žindosi dėl pinigų daug ilgiau“, – įsitikinusi J.Kulik-Dulskienė.
Motinos bus tikrinamos kaip kraujo donorės
Daugelis Europos ligoninių jau turi donorinio motinos pieno bankus, kurie sėkmingai naudojami anksčiau laiko gimusių naujagimių maitinimui. Jau įrodyta, kad motinos pienas, kad ir ne savo motinos, naujagimiui sveikesnis negu dirbtinis mišinys, nes tinkamesnis virškinti ir apsaugo nuo infekcijų bei uždegimų, ypač sunkiausiomis pirmomis gyvenimo dienomis.
Kauno klinikų Neonatologijos klinikos gydytoja neonatologė Vilma Ivanauskienė pasakojo, kad kasmet analizuodami ataskaitas apie neišnešiotų naujagimių skaičių ir jų sveikatos būklę, medikai pastebėjo, kad Lietuvoje neišnešiotukų sergamumas nekroziniu enterokolitu (žarnyno uždegimu) didesnis negu Estijoje. Tuo tarpu Estijoje šios ligos praktiškai nebeliko. Pradėjus analizuoti kodėl, paaiškėjo, kad estai jau šešerius metus turi motinos pieno banką.
„Pagalvojome – jeigu estai gali turėti šį banką, kodėl negalime mes? Taigi nusprendėme pasinaudoti jau esama patirtimi. Estijoje pagrindinės donorės – moterys, kurios guli ligoninėje ir slaugo savo mažylius. Tačiau donore gali tapti kiekviena mama, kuri maitina savo naujagimį iki šešių mėnesių. Pirmiausiai ji užpildo anketą, kurioje neturi būti nė vieno atsakymo „taip“, nes klausimai susiję su žalingais įpročiais (alkoholio vartojimas, rūkymas, narkotikai ir t.t.). Be to, moteris ištiriama dėl infekcinių ligų, kurias galima perduoti per pieną: ŽIV, sifilio, žmogaus T limfocitų viruso ir hepatitų. Tuomet jai paaiškinama, kaip nusitraukti pieną, kokios higienos būtina laikytis. Jei viskas gerai, ištyrus pieną mikroskopiškai, jis pasterilizuojamas ir užšaldomas.
Mes taip pat ketiname pradėti nuo mamų, kurios guli ligoninėje, kadangi jas bus lengviau apmokyti, patikrinti, ar teisingai laikosi higienos. Pavyzdžiui, jei naujagimis operuojamas, kurį laiką jis nemaitinamas, o mama vis tiek nusitraukia pieną kas tris valandas. Būna ir taip, kad toks vertingas produktas tiesiog išpilamas. O juk neišnešiotiems naujagimiams tai pirmo pasirinkimo maistas. Jei mama iškart pieno neturi, tenka jį maitinti adaptuotu mišiniu. Pagal rekomendacijas antro pasirinkimo maistas labai mažo gimimo svorio neišnešiotiems naujagimiams (iki 1500 g) turėtų būti donorinis motinos pienas. Lietuvoje, deja, neturime tokio pasirinkimo, nors Europoje yra per 210 donorinio motinos pieno bankų“, - aiškino medikė.
Kodėl donorystė tik neatlygintina?
Pasak jos, bus taikomas neatlygintinos donorystės principas, kad moterys nebūtų suinteresuotos pateikti neteisingus anketinius duomenis, t. y. meluoti apie savo žalingus įpročius. Kadangi tai labai brangus produktas, jis bus skiriamas tik pagal indikacijas – mažiau nei pusantro kilogramo sveriantiems neišnešiotiems naujagimiams iki 2-3 savaičių arba naujagimiams, kurie nepasisavina adaptuoto mišinio, o mama pakankamai pieno neturi. Taip pat motinos pienas bus skiriamas naujagimiams, kurių mamai nustatytas ŽIV.
Šis pienas bus visiškai saugus, skirtingai negu parduodamas internete, kadangi bus pasterizuotas specialiu aparatu, pieną pakaitinančiu iki tam tikros temperatūros, kuriai esant dar nedingsta gerosios motinos pieno savybės. Padaryti tą patį namų sąlygomis sudėtinga, tačiau jei mama nesilaiko teisingos higienos, į pieną gali patekti naujagimiui pavojingos bakterijos. Donorinis pienas bus tikrinamas ir dėl patogeninių bakterijų.
Gydytoja įsitikinusi, kad donorinio pieno bus užtektinai. Ligoninės personalas pasakoja, kad ir dabar į šaldiklius netelpa motinų šaldomas nepanaudotas pienas. Būna situacijų, kai gimusio naujagimio negalima maitinti, tačiau motinos, skatindamos laktaciją, kas tris valandas ištraukia pieną ir kaupia. Kai jau vėl galima naujagimį maitinti, jos turi užtektinai šviežio pieno, o sukauptas užšaldytas dažnai išmetamas.
„Mūsų tikslas, kad visi mažo gimimo svorio neišnešioti naujagimiai, kurių mamos turi nepakankamai pieno, trūkstamą jo kiekį gautų iš donorinio pieno banko. Tai padėtų sumažinti neišnešiotų naujagimių sergamumą nekroziniu enterokolitu, t.y. žarnyno uždegimu ir su šia liga susijusių komplikacijų: žarnyno operacijų, ilgalaikio maitinimo infuzijos būdu, ilgalaikio antibiotikų vartojimo, ilgalaikio gulėjimo intensyvios terapijos skyriuje. Literatūros duomenimis, įrodyta, kad, neišnešiotų naujagimių, maitintų motinos pienu ar donoriniu pienu, raida ir intelektiniai sugebėjimai geresni nei maitintų dirbtinai“, - teigė V.Ivanauskienė.
Kaip paaukoti lėšų, galite sužinoti šiame tinklapyje.
