Nors Lietuvoje pastaraisiais metais registruojami tik pavieniai stabligės atvejai, rizika susirgti šia liga yra didesnė, jei nuo paskutinių skiepų praėjo daugiau nei 10 metų. Taip pat infekcija yra pavojingesnė vyresnio amžiaus asmenims.
NVSC epidemiologai atkreipia dėmesį, kad persirgus stablige ir pasveikus, apsauginis imunitetas nesusiformuoja, todėl labai svarbu pasiskiepyti.
Lietuvoje, pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, valstybės lėšomis vaikai nuo stabligės skiepijami 6 kartus: 2 mėn., 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn., 6–7 metų, 15–16 metų amžiaus.
Suaugusieji kas 10 metų nuo stabligės ir difterijos gali skiepytis nemokamai.
Susižeidus kyla grėsmė susirgti stablige
Stabligės sukėlėjų (bakterijų) yra įvairių gyvūnų ir žmogaus žarnyne. Su išmatomis bakterijos patenka į aplinką ir, virtusios sporomis, ilgai išlieka gyvybingos dirvožemyje.
Žmonės užsikrėsti gali esant tiek giliai, tiek paviršinei žaizdai, jei ji yra užteršta dirvožemiu. Itin pavojinga žaizdą užteršti sodo, daržo, ganyklų žeme.
Nuo sergančio žmogaus stablige neužsikrečiama.
Pasireiškia raumenų spazmais
Stabligės inkubacinis periodas svyruoja nuo kelių dienų iki 3–4 savaičių ar net mėnesių, tačiau dažniausiai trunka 7–8 dienas. Pirmieji ligos požymiai – trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai užkrato patekimo vietoje, kurie gali trukti iki kelių savaičių.
Vėliau liga pasireiškia įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Šie spazmai būna labai skausmingi, jų trukmė – nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Vėliau spazmų priepuoliai dažnėja ir būna ilgesni bei skausmingesni.
Spazmai gali būti tokie stiprūs, kad priepuolio metu lūžta ilgieji kaulai, dantys. Sergant sunkia stabligės forma, dėl ilgalaikio spazmo sutrikus kvėpavimui, ligonis miršta.
