Kaip viena iš galimų išeičių, leidžiančių atgauti jėgas dirbantiesiems, yra darbo ir poilsio rutinos derinimas kitoje, tarkime, SPA erdvėje.
„Kūrybiškumas, pagerėjęs darbingumas, motyvacija netradicinių sprendimų paieškai – visa tai vertė, sukuriama dirbant iš „OfiSPA“ erdvės“, – apie visuomenei pasiūlytą idėją dirbti labiau harmoningai pasakoja SPA VILNIUS generalinis direktorius ir gydytojas Rokas Navickas.
Šiandienos iššūkis – nauja darbo kultūra
Kaip ir kiekvienas reiškinys, darbas iš namų turi ir privalumų, ir trūkumų.
Tyrėjų nuomone, dirbant namuose patiriama mažiau streso, atsiranda daugiau laisvės bei galimybė kontroliuoti savo laiką, tačiau yra ir minusų, tokių kaip socialinė izoliacija, tiesioginio kontakto trūkumas, darbo ir šeimos konfliktas, mažesnis matomumas darbovietėje, galbūt ir prarastos karjeros galimybės.
Taigi, lankstumas, pasireiškiantis nuotoliniame darbe, reikalauja naujų gebėjimų tiek iš darbuotojo, tiek iš jo vadovo pusės. Pasak tyrėjų, darbuotojai turėtų gebėti susidoroti su nuotolinio darbo iššūkiais, o visa organizacija – kurti naują darbo kultūrą.
M.Pilkienė mano, kad tai puiki priežastis pažvelgti į situaciją iš šalies.
„Esame labai skirtingi, vieni visos darbinės veiklos kelyje darbą ir poilsį derinome puikiai, kiti buvome linkę į darboholizmą.
Darboholikas – tai visiškai save aukojantis darbui asmuo, ir šioje situacijoje jau ir anksčiau santykis tarp darbo ir poilsio buvo pirmojo naudai, o dabar, darbo krūviui didėjant ir riboms išsitrinant, gali tekti iš naujo pergalvoti darbo ir poilsio galimybes.
Pirmiausia, suvokti ir pripažinti, kad yra polinkis per daug dirbti, o vėliau – rasti sau tinkamiausius būdus ilsėtis ir atgauti jėgas.“
Pasiūlė rinkai tai, ko joje nebuvo
Per pandemiją, pamatę nuotolinio darbo trūkumus, SPA VILNIUS pasiūlė rinkai, kaip kokybiškiau suderinti darbą su poilsiu.
„Pastebėjome, kad strateguoti, planuoti, keisti savo darbinius įpročius daug efektyviau neįprastoje aplinkoje, bet atsitraukus nuo jos, išvykus kitur.
„OfiSPA“ idėja gryninosi matant, kokia išskirtinė vertė sukuriama taip dirbant – kūrybiškumas, pagerėjęs darbingumas, motyvacija netradicinių sprendimų paieškai“, – pasakoja SPA VILNIUS vadovas bei gydytojas Rokas Navickas.
Diena „ofiSPA“ erdvėje prasideda pabudimu tyloje, be skubos. Pusryčiais, kurie paruošiami, o po jų nukraustomas stalas, išplaunamos lėkštės.
Ne mašina, o pėstute keliaujant į šalia esančią darbinę erdvę, kuri yra atskirta nuo poilsio erdvės, kad žmogui būtų lengviau susikaupti ir atskirti darbą ir poilsį. Toje erdvėje neblaško buitis, automobilių grūstys, šaldytuvas, pypsinti indaplovė ar atėjęs kurjeris.
Pasak R.Navicko, toks netrukdomo darbo poreikis akivaizdus ir biurų rutinoje.
Užsimojo pažaboti pandeminę trijulę
M.Pilkienės manymu, didėjant darbo apimtims buitinėje aplinkoje daliai gyventojų kilo nemažai iššūkių. Bene labiausiai žmones slėgė pandeminė trijulė: nuovargis, nerimas ir liūdesys.
Dar ir dabar, jos vertinimu, anksti sakyti, kad jau grįžome į buvusį ritmą, bet visi tebeieškome būdų, kaip tą trijulę įveikti.
Pandemijos padarinius analizuodamas klientų elgseną tikina juntantis ir R.Navickas:
„Pristačius „ofiSPA“ idėją vis daugiau klientų skambina ir teiraujasi būtent šių rezervacijų, svečiai po vaikų atostogų poilsio laikotarpį pratęsia derindami jį su darbu.
Tampa įprasta sekmadienį nevažiuoti namo, o darbus pirmadienį ir antradienį dirbti tiesiog iš SPA VILNIUS.
Neabejojame, kad visapusiško gyvenimo būdo balanso paieška nedings ir toliau.
Kartais visi turime puikių dienų, kai viskas sekasi, bet būna jų ir sunkesnių, kuomet ypač svarbu rūpintis savo poilsiu ir sveikata tam, kad galėtume jaustis laimingi ir mėgautis kokybiško darbo rezultatais. „OfiSPA“ kaip tik tai ir siūlo – aplinką darbo ir poilsio balansui.“
„Jei kalbame apie tinkamiausius būdus atgauti jėgas, tai darbo ir poilsio derinimas kitose vietose gali būti viena iš išeičių.
IT įmonės, kūrybinės agentūros ir akademiniai darbuotojai turi gerų patirčių, tokių, kaip, pavyzdžiui, bendras išvykimas į kitą miestą ar šalį dirbant iš ten“, – sutinka ir M.Pilkienė.
– Margarita, kaip manote, atsipalaidavimas padeda ar trukdo pasiekti profesinių tikslų? Viena vertus, pernelyg atsipalaidavus gal nebe darbas galvoje, kita vertus, kartais taip trūksta to poilsio...
– Turbūt visi sutiksime, kad įtemptą darbą turi sekti poilsis. O į ribos klausimą – kiek turi būti vieno ar kito, yra sunku atsakyti, nes universalaus recepto nėra. Svarbu, kad poilsis būtų kokybiškas.
– Ką reiškia ilsėtis kokybiškai? Gal apibrėžtumėte iš psichologinės disciplinos? Kiekvienam, matyt, individualiai, bet vis tik, kokios būtų jūsų rekomendacijos, ką sako mokslininkai?
– Rasime daug vadybinių patarimų, tokių svarbių kaip poilsio planavimas, darbo kontaktų poilsio metu ribojimas ir ramus grįžimas.
Psichologai čia paantrintų ir pridėtų atpalaiduojančios aplinkos poveikį, užtikrintą galimybę čia pat derinti darbo ir poilsio proporcijas, poilsiui naktį – miego higieną ir kokybę, tinkamą trukmę ir kitus veiksnius. Vieni iš jų geriau pasireiškia namų aplinkoje, kiti – būnant ne namuose.
– Kiek svarbus poilsio intensyvumas? Balansas?
– Mes pasirenkame mums tinkamą poilsio būdą, intensyvumą ir ritmą. Paprastai rekomenduojama keisti veiklos pobūdį – fiziškai dirbančiam atpalaiduoti raumenis, protinį darbą dirbančiam, priešingai, juos pramankštinti.
– Kiek darbo ir poilsio jūsų kasdienybėje? Ar visuomet pavyksta išlaikyti balansą?
– Deja, turiu pripažinti, kad balansas kartais sutrinka, būna, kad skiriu darbui daugiau laiko nei poilsiui. Tačiau turiu ir savo receptą – išvykstu kartais sveikatintis, kartais darbostogoms, kartais kartu su kolegomis. Jau minėjau, kad svarbu kiekvienam susirasti jam tinkantį „receptą“.
Darboholizmas geba maskuotis
– O kaip su žmonėmis, kurie nuolat persidirba, yra tokių, kurie metai iš metų neima ir atostogų? Kas nutinka su jų organizmu?
– Iš darboholikų dažnai galime išgirsti: „pasiėmiau atostogas, kad galėčiau ramiai padirbėti“. Išsekimas, lėtinis nuovargis ir perdegimas yra dažni šios nuostatos palydovai. Manau, mes nepakankamai skiriame dėmesio darboholizmui, čia esama ir tam tikro dviprasmiškumo.
Didžiuojamės, kad esame darbšti tauta, iš vienos pusės, ir nesiimame priemonių pagelbėti pilnai darbui kitų gyvenimo sričių sąskaita pasiaukojantiems žmonėms, iš kitos pusės. Sakyčiau, gal net nepakankamai gerai atpažįstame šį reiškinį.
– Kodėl kartais atsakomybė ir atsidavimas darbui nustelbia rūpinimąsi savimi, savo sveikata? Ką būtent tokiems asmenims patartumėte?
– Išties, kai kurie tyrėjai gretina darboholizmą su priklausomybe, nors tam jis turėtų atitikti mažiausiai septynis priklausomybės kriterijus. Tačiau sutapimų esama.
Abiem atvejais kalbame apie polinkį per daug dirbti, nuolat galvoti apie darbą ir ilgai bei intensyviai dirbti.
Ir čia dar padeda dažna įmonių žmogiškųjų išteklių politika, skatinanti kuo didesnį įsitraukimą, atsakomybę ir atsidavimą. Tuomet ir susiduriame su reiškiniu, kai rūpinimasis savo sveikata nueina į antrą planą.
Pirmiausia, darboholikas turi suprasti darbo vietą savo gyvenime, o supratęs, kad kitos svarbios gyvenimo sritys yra „apleistos“, tarp jų ir sveikata – imtis pokyčių, ypač darbo ir poilsio pusiausvyros srityje.
– Kuo graso persitempimas ir perdegimas? Ar matote tai Lietuvos visuomenėje?
– Apie persitempimą ir perdegimą žinome vis daugiau. Ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje tai didelį susirūpinimą kelianti problema. Japonijoje pradėta naudoti sąvoka „karoši“, kuri reiškia staigią mirtį nuo persidirbimo.
Mano žiniomis, ir Lietuvos bendrovėse keli mirties nuo persidirbimo atvejai yra įregistruoti.
Bet jeigu net nekalbėsime apie kraštutinius atvejus, perdegimo – emocinio, protinio ir fizinio išsekimo – pasekmes galime įvertinti. Nepasitenkinimas darbu, pravaikštos, nedėmesingumas, profesinės klaidos ir apsileidimas – tik ledkalnio viršūnė. Šios pasekmės turėtų rūpėti darbdaviams.
Apie laimę kasdienybėje
– O gal poilsis pervertinamas šių dienų visuomenėje? Gal ir tas stresas nėra toks baisus ir kartais net į sveikatą? Juk motyvuoja ir padeda siekti užsibrėžtų tikslų.
– Apie streso poveikį tiek daug pasakyta, kad sunku ką nors ir pridėti. Norėčiau pabrėžti, kad svarbūs yra tiek paties darbuotojo streso valdymo įgūdžiai, tiek organizacijų praktikos.
Organizacijoms šie klausimai turėtų rūpėti, bent jau streso prevencija. Deja, taip nėra. Pagal Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenis, į klausimą „Ar jūsų darbe numatytos streso darbe prevencijos planas“ neigiamai atsakė 75,8 proc. apklaustų Lietuvos darbuotojų, o į klausimą, ar per pastaruosius trejus metus jūsų darbovietėje buvo naudojamos priemonės, skirtos psichosocialinei rizikai užkirsti?“ teigiamai atsakė tik 16,5 proc. respondentų iš Lietuvos, ir 30 proc. iš ES.
Taigi, organizacijos galėtų nuosekliau užsiimti streso prevencijos programomis, atrasdamos naujas formas.
– Darbo savaitė jau ir kai kuriose Lietuvos biuruose atrodo kitaip: dirbama keturias, o ilsimasi tris dienas. Ko ne Olandija Lietuvoje? Pokyčius tikina pastebintys ir SPA centrų savininkai: anksčiau poilsiavę savaitgaliais, dabar lankytojai čia atvyksta jau ketvirtadienio vakarą, o kai kada ir pirmadienį dirba dar iš viešbučių.
– Tyrėjai yra nustatę keletą nuotolinio darbo trukmės formų: darbuotojai, kurie nuotoliniu būdu dirba mažiau nei vieną dieną per savaitę; kurie dirba bent vieną dieną per savaitę ir kurie dirba beveik visas arba visas dienas per savaitę.
Nuo pasirinktos darbo organizavimo formos priklauso ir galimybės rinktis nuotolinio darbo galimybes: ketvirtadieniais ar pirmadieniais, ar kitomis savaitės dienomis.
– SPA VILNIUS pristatė „ofiSPA idėją“, kuria savo lankytojams kuria tokią patirtį ir aplinką, kurioje darbas nevargintų. Įsivaizduokite: pradedate dieną mankšta ir pusryčiais restorane, vėliau ramiai darbuojatės, pro langą matydama miško panoramą. Per pietų pertrauką nueinate į aromaterapinį masažą, atpalaiduojate įsitempusius raumenis. Valanda ant masažo stalo yra tokia meditacija, po kurios turėsite tokią pat produktyvią antrą dienos pusę. Vakare laukia pasiplaukiojimas baseine. Gal to ir gana laimingesnei kasdienybei?
– Klausimas, kas suteikia laimę žmogui, yra filosofinis. Galbūt išties tai galimybė dirbti tokį darbą, kurį galima kuo puikiausiai derinti su relaksacija.
Kiek verta mūsų sveikata
– Ką reiškia ilsėtis efektyviai?
– Pastebėkime, kad efektyvumo kriterijų taikome ir poilsiui. Ar neprimena tai anekdoto apie į gydytoją besikreipiantį darboholiką, kuris prašo padėti jam atsipalaiduoti greičiau ir stipriau, nei kiti, nes jis nori tapti atsipalaidavimo čempionu, būti labai efektyvus poilsiautojas.
Lietuviai jau išmoko dirbti komfortiškiau.
Kad ir kaip ten būtų su atsipalaidavimo čempionais, pirmiausia turime kuo geriau įsisąmoninti, kad turimą laiką suplanuojame ne tik darbui, bet ir poilsiui.
Svarbu leisti sau ilsintis nesiekti daugybės įvairių kitų tikslų, pavyzdžiui, jei atsipalaiduojame skaitydami, tai lai tai ir būna atsipalaidavimo laikas.
– Kiek laiko, jūsų vertinimu, reikia, kad žmogus kokybiškai pailsėtų? Kelių dienų ar savaičių?
– Kaip ir visose veiklose, daug kas priklauso nuo turimų įgūdžių. Jei asmuo yra įvaldęs relaksacijos technikų, ir 15 min. praktika gali padėti. Kitiems reikia ilgesnio laiko „perkrauti baterijas“, vėlgi, pasirenkant sau tinkamą formą.
– Daug dirbantys skundžiasi savirealizacijos stoka, pomėgiams nebeturi laiko, o jei dar ir šeimoje atžalos mažos... Kaip ištaikyti laiko sau ir taip reikiamo poilsio? Kur išeitis?
– Linkėčiau išsaugoti savo svajones, semtis iš jų pozityvios energijos ir siekti, kad jos išsipildytų.
– Ne kartą esu girdėjusi, kad persidirbimo ir nemigos organizmas taip lengvai nepamiršta, duoda ženklą ligomis, kurias nugalėti ne visuomet paprasta. Ką patartumėte tiems, kurie vis dar nerado kelio iš persidirbimo būsenos? Kaip iš to išeit? Darbas nelaukia: tik tak tik tak.
– Organizacijoms patarčiau rimtai žvelgti į persidirbimo problemas ir diegti sveikatinimo programas, pavyzdžiui, dabar yra populiarios dėmesingo įsisąmoninimo programos, joga, autogeninės treniruotės ir kt. pagalba persidirbantiems.
Patiems darbuotojams patarčiau pirmiausia susivokti, kad poilsis yra būtinas sveikatai išlaikyti. Kaip sakė humoristai, sveikata yra kaip pinigai – niekad neįvertini jų tikros vertės, kol neprarandi.
