Monika: verkiau, šaukiau, galvojau – mirsiu
„Vaistus gėriau 4 metus po 2,5 mg nakčiai. Po kurio laiko pradėjau juos gerti ir dieną – mano dozė nuo vienos tabletės per parą padidėjo iki trijų. Jaučiausi apsvaigusi, tačiau būtent jaučiausi gerai. Tačiau dozė vis didėjo, nes ankstesnė nebeužtekdavo, kad jausčiausi taip pat gerai. Atėjo diena, kai gėriau tabletes nesustodama, ir man jų vis dar buvo negana. Galiausiai patekau į ligoninę.
Ten praleistos penkios dienos man prabėgo kaip 50 metų. Visa drebėjau, vos paėjau, bijojau visko – šviesos, tamsos, valgyti, gerti, buvau kaip košmare, iš kurio, atrodė, niekada neištrūksiu. Nenorėjau nieko, vaidenosi košmarai, kūną nusėjo mėlynės, nes nuo drebulio laužė kaulus... Nežinau, kaip atlaikiau... Verkiau, šaukiau, skausmas buvo nebepakeliamas, galvojau, širdis sustos... Niekam nelinkiu to patirti.
Kadangi negavau vaistų, galvojau, kaip man pabėgti naktį namo ir jų pasiimti. Buvo tokių minčių, kad net gėda sakyti.
Dėkoju artimiesiems, kurie mane palaikė, savo gydytojai, dėkoju visiems, kurie suprato mano siaubą ir nepaliko manęs vienos. Linkiu nevartoti šių vaistų niekam. Penkerius metus sergu depresija, tačiau šiandien su nerimu ir baimėmis kovoju kitais būdais, kurie priklausomybės nesukelia“, – atviravo jauna moteris.
Vieni dažniausiai išrašomų vaistų
„Kurk Lietuvai“ programos dalyviai, projektų vadovai Enrikas Etneris ir dr. Vaiva Gerasimavičiūtė šiuo metu įgyvendina projektą, skirtą benzodiazepinų vartojimo mažinimui gydant psichikos sveikatos sutrikimus. Pasak projekto iniciatorių, Lietuvoje tai yra didžiulė problema, todėl projekto tikslas – ne tik įvertinti esamą situaciją, bet ir sukurti rekomendacijas, kaip mažinti šių vaistų vartojimą.
Praėjo beveik 20 metų, kol mokslininkai suprato šių vaistų veikimo mechanizmą. Šiandien Amerikos populiacijoje net 5 proc. žmonių nuo jų priklausomi.
Pirmąjį benzodiazepiną (BZD) – chlordiazepoksidą – 1955 m. susintetino JAV chemikas Leo Sternbacas, o 1960 m. patobulino jo molekulinę struktūrą ir pagerino vaisto veikimą. Vėliau, 1963-iaisiais, atsirado diazepamas. Iš pradžių manyta, kad šie vaistai yra mažiau toksiški, saugesni ir sukelia mažesnę priklausomybę, palyginti su barbitūratais (centrinės nervų sistemos slopintojais), nes jie neslopina kvėpavimo centro.
Medikai šiuos vaistus priėmė su dideliu entuziazmu, ir vaistų paklausa sparčiai augo. Praėjo beveik 20 metų, kol mokslininkai suprato šių vaistų veikimo mechanizmą. Šiandien Amerikos populiacijoje net 5 proc. žmonių nuo jų priklausomi.
Šiandien informaciniame lapelyje nurodoma, kad šie vaistai turėtų būti skiriami tik kaip pagalbinė ir trumpalaikė priemonė, t. y. juos vartoti galima tik 2–4 savaites. Pasak specialistų jie iš tiesų veiksmingi gydant ūmius nerimo epizodus ar kai dėl stipraus susijaudinimo kankina nemiga, taip pat laukiant atsako į antidepresantus.
Vartojant BZD ilgiau nei 2–4 savaites, vystosi fizinė ir psichologinė priklausomybė, o staiga juos nutraukus pasireiškia abstinencijos simptomai, kurie gali baigtis sąmonės sutrikimais, traukuliais ar net mirtimi. Bandymas nutraukti šių vaistų vartojimą sukelia dar didesnį nerimą ir nemigą negu simptomai, kuriuos pacientas jautė prieš paskiriant vaistus.
Informacijos apie su BZD susijusias rizikas daugėja, tačiau jie vis dar yra vieni dažniausiai pacientams išrašomų vaistų visame pasaulyje.
Priklausomi per 30 proc. vaistus vartojančių žmonių
BZD yra receptiniai vaistai, kuriuos išrašyti gali įvairių specialybių gydytojai ne ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui ir ne daugiau nei 60 tablečių arba 30 ampulių. Tačiau, kaip teigiama šio projekto metu atliktoje jų vartojimo analizėje, pacientų apklausos rodo, kad vidutinė vaisto vartojimo trukmė – 86 mėnesiai, t. y. 7 metai. Daugiau nei du trečdaliai (71 proc.) respondentų nurodė, kad BZD receptus jiems išrašė šeimos gydytojai. Tikėtina priklausomybė nustatyta 38 proc. BZD vartojusių pacientų.
Vartojant BZD ilgiau nei 2–4 savaites, vystosi fizinė ir psichologinė priklausomybė, o staiga juos nutraukus pasireiškia abstinencijos simptomai.
2017 m. BZD Lietuvoje kasdien vartojo apie 4 proc. gyventojų. BZD Lietuvoje 2017 m. suvartota 2–3 kartus daugiau negu kitose Šiaurės regiono šalyse. Taip pat 2017 m. lietuviai suvartojo bene 2 kartus daugiau BZD nei vidutiniškai buvo suvartota 2016 m. tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse.
2016 m. tyrimo duomenimis, raminamuosius ir migdomuosius vaistus (šią vaistų grupę didžiąja dalimi sudaro benzodiazepinai) bent kartą gyvenime vartojo 20,2 proc. 15–64 m. gyventojų.
Per paskutiniuosius 12 mėnesių raminamuosius ir migdomuosius vaistus vartojo 13,4 proc., o per paskutiniąsias 30 dienų – 9,7 proc. respondentų. Visi trys rodikliai (bent kartą gyvenime, per paskutiniuosius 12 mėnesių ir per paskutiniąsias 30 dienų) buvo aukštesni tarp moterų bei vyresnio amžiaus žmonių grupėse.
Vidutinis amžius, kuomet raminamieji ir migdomieji vaistai pavartoti pirmą kartą, – 36 metai. Beveik kas penktas respondentas (18,2 proc.) juos vartojo be gydytojo paskyrimo ir 9,4 proc. vartojo visaip – su paskyrimu ir be paskyrimo.
Kaip atsiranda priklausomybė
Respublikinio priklausomybės ligų centro ambulatorinio skyriaus gydytoja Eleonora Jurolaic nuolat kuruoja apie 10 pacientų, turinčių priklausomybę nuo BZD. Tai gana jauni, darbingi žmonės, kurie šiuos vaistus vartoja net iki 10 metų. Jie nori liautis, bet patys nesugeba to padaryti. Kad ištrūktų iš šio užburto rato, jiems reikia ir medikamentinės, ir psichologinė pagalbos, o išsivadavimo procesas gali turkti ir keletą metų.
„Kai klausiu, dėl kokių priežasčių jie pradėjo vartoti vaistus, dažniausiai jie nurodo santykių problemas arba didelį stresą darbe. Tai klasika: užklumpa nerimas, atsiranda nemiga, žmogus nueina pas gydytoją, nupasakoja savo simptomus ir dažnai gauna raminamųjų. Pradėjęs juos vartoti pamato, kad poveikis geras, ir įkliūva. Iš pradžių vaistai geriami tik vakare prieš miegą, tačiau su laiku viena tabletė nebepadeda, ir žmogus savarankiškai ima didinti dozę.
Gerai, jeigu jis laiku susigriebia, kad didėja jo organizmo tolerancija vaistams, bet dažniausiai tenka susidurti jau su užleistais atvejais, kai vaistai vartojami labai dideliais kiekiais.
Toksinis poveikis retai pasireiškia, žmonės jaučiasi gerai gerdami dideles dozes, kol suveikia sveikas protas arba aplinkybės įspraudžia į kampą – tiek vaistų gauti yra sunku, nes gydytojai, pastebėję, kad žmogus vaistų prašo per dažnai, jų nebeišrašo, todėl vaistų tenka ieškoti juodoje vaistų rinkoje“, – aiškino pašnekovė.
Abstinencijos simptomai pavojingi gyvybei
Pasak jos, mažinant sau priimtiną vaistų dozę pasireiškia abstinencijos simptomai – nerimas, nemiga, širdies permušimai, padažnėjęs pulsas, galvos svaigimas, o jeigu labai sunki abstinencija, gali prasidėti traukuliai. Išeiti pačiam iš šios būsenos turint ilgą vaistų vartojimą stažą labai sunku.
„Gal tai ir įmanoma padaryti turint labai stiprią valią, bet rizikuojant savo gyvybe. Žmonės pasakoja, kad įvyksta visiška dezorientacija, žmogus nežino, kur yra, negali valgyti ir gerti, negali iš lovos atsikelti, viską skauda, o jei dar ir traukuliai prisideda, jis gali netekti sąmonės. Jei šalia nėra kito žmogaus, viskas gali baigtis labai blogai“, – teigė gydytoja.
Jei vaistas vartojamas tik iki mėnesio, E.Jurolaic manymu, priklausomybė retai kada išsivysto, tačiau bėda ta, kad jeigu žmogus mėnesį vartojo vaistus, net jeigu tai darė tvarkingai, kaip paskirta, ir staiga juos nutraukia, labai tikėtina, kad abstinencijos požymius jis pajus.
Todėl gydytojas turėtų paaiškinti, kad vaistus reikia nutraukti palaipsniui – po mėnesio vartojimo jų nutraukimas gali užtrukti net du mėnesius. Tačiau dažnai žmogus šios informacijos negauna, o pajutęs, kad nutraukus vaistų vartojimą savijauta pablogėjo, geria juos toliau. Taip užsiveda ydingas mechanizmas.
Išeiti pačiam iš šios būsenos turint ilgą vaistų vartojimą stažą labai sunku.
Ši priklausomybė kelia tas pačias problemas kaip ir visos kitos – atsiranda nesklandumų darbe, santykiuose. Yra žmonių, kurie labai kontroliuoja vaistų vartojimą ir labai slepia šią savo gyvenimo sritį, bet ir jie kažkada prieina liepto galą.
Apie kokią gyvenimo kokybę galima kalbėti, kai vieninteliu gyvenimo tikslu tampa, kaip gauti vaistų?
„Deja, žmonės nenori nelinkę įdėti pastangų, kad susitvarkytų savo problemas kitaip – keičiant savo gyvenimą ir save. Daug paprasčiau su įtampomis ir nerimu kovoti tabletėmis, tačiau reikia suprasti, kad tai ne išeitis“, – įspėjo pašnekovė.
Tikrasis problemos mastas sunkiai suvokiamas
Pasak Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės Toksikologijos centro vadovo dr. Roberto Badaro, didelė problema, kad psichotropinės medžiagos laisvai cirkuliuoja juodojoje rinkoje (prekyba internete, turgavietėse), galima lengvai įsigyti falsifikuotų popierinių receptų. Kita problema yra visuomenės kritiškumo stoka.
Gydytoju teigimu, labiau pažengusiose užsienio valstybėse vaistai vartojami tam, kad žmogus nesijaustų blogai. Lietuviai gi vaistus vartoja tam, kad jaustųsi gerai.
„Tai vaistai, kuriuos dėl svaiginančio jų poveikio vartoti „gera“. Be to, pusė ilgą laiką BZD vartojančių asmenų ignoruoja šalutinį jų poveikį ir priklausomybę. Trečioji problema yra ta, kad šiuos vaistus išrašyti gali bet kurios specialybės gydytojas.
Toksikologijos centre dėl nusiskundimų, susijusių su BZD vartojimu, vidutiniškai apsilanko apie 100 žmonių per metus. Tačiau tikrasis problemos mastas yra sunkiai suvokiamas, nes į gydymo įstaigas patenka pacientai, jau turintys rimtų problemų, paprastai status quo su benzodiazepinais yra „viskas gerai“, – teigė R.Badaras.
