30 metų moteris dar mokydamasi koledže buvo pravardžiuojama „Barbie Malibu“, tačiau iki šiol negali atsispirti norui turėti bronzinį įdegį. Viskas prasidėjo, kai Sarah tebuvo 14 metų. Mokydamasi koledže mergina lankydavosi dviejuose skirtinguose soliariumuose, kur gulėdavo po kaitrinėmis lempomis po 40 minučių per dieną.
Willman sakė, kad iš karto tampa nervinga, prastos nuotaikos, kai negauna ultravioletinių spindulių dozės, todėl stengiasi užsukti į grožio saloną ir per pietų pertrauką. Be to, moteris atsikelia 4 valandą ryte, kol dar miega vaikai, ir eina pasikaitinti į soliariumą.
„Mūsų mieste duris atvėrė grožio centras, kur soliariumas veikia iki 23 val., todėl aš ten lankausi kasdien po darbo. O kai mokiausi koledže, tai tame mieste salonas atsidarydavo 5 val. ryte ir aš ten užsukdavau prieš eidama į koledžą“, – pasakojo Sarah savo interviu leidinio korespondentui. Tiesa, bet ir po to moteris nesijaučia pakankamai parudavusi, todėl papildomai naudojasi ir kosmetikos priemonėmis, suteikiančiomis įdegį ir bronzinį atsplavį.
Tuo tarpu ekspertai neabejoja, kad merginos priklausomybė įdegiui prasidėjo dar paauglystėje dėl žemos savivertės ir ji deginosi norėdama pagerinti savo išvaizdą bei įgyti pasitikėjimą savo jėgomis.
“Aš pradėjau lankytis soliariumuose kai man buvo 14 metų, tačiau ypač dažnai, kai man buvo jau 16 ir 17. Tada lengviau būdavo pabėgti nuo tėvų smalsių akių“, – sakė Sarah.
Norėdama kuo labiau atitikti lėlės Barbės stilių Sarah nusišviesino plaukus. Kurį laiką ji net dirbo modeliu ir dalyvavo fotosesijose Niujorke ir Las Vegase. Tačiau dabar jai kelia nerimą tai, kad dažnas lankymasis soliariumuose jau atsiliepia jos sveikatai, todėl moteris įspėja kitas, kad jos nekartotų tų pačių klaidų.
Sarah prisipažino, kad bijo eiti pas dermatologą, nes, tikėtina, jis gali aptikti negrįžtamus odos pažeidimus. Tačiau moteris pažadėjo suimti save į rankas ir būtinai apsilankyti pas gydytoją.
Tuo tarpu vedančioji dermatologė Doris Day, dalyvavusi tarptautinėje konferencijoje „Estetikos ir dermatologijos diena“ , įvykusiame Niujorke, sakė: „Kai kuriems žmonėms, turintiems tanoreksijos problemų, gali būti viena iš psichologinio pobūdžio negalavimo ar net depresijos pasireiškimo ir reikalauja gydymo“.