Minėtoje ASCO konferencijoje dalyvavo ir du gydytojai iš Lietuvos – Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas ir Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos sektoriaus vadovas Domas Vaitiekus.
Jie pasakoja apie naujausias aktualijas, susijusias su krūties vėžio gydymu, svarbiausias tendencijas šioje srityje ir apie krūties vėžiu sergančių moterų viltį gyventi.
Dėl krūties vėžio miršta jaunos moterys
Pasak D.Vaitiekaus, per pastaruosius 25 metus penkerių metų išgyvenamumas su metastazavusiu krūties vėžiu, deja, pagerėjo mažiau nei 5 proc. Lietuvoje krūties vėžiu kasmet suserga apie pusantro tūkstančio moterų. Jaunų ir vidutinio amžiaus moterų pagrindinė mirties nuo vėžinių susirgimų priežastis yra būtent metastazavęs krūties vėžys.
„Nepagydoma liga atneša nepakeliamus iššūkius šioms moterims – vos tik pradėjusioms kilti karjeros laiptais, studentėms, mamoms... Vilčių mes niekada neprarandame, juolab kad šių metų moksliniai kongresai pateikė duomenų, kad sėkmingas gydymas gali tapti realybe.
Mokslas sparčiais žingsniais žengia į priekį, gydymas tampa vis labiau individualus, pacientės yra suskirstomos į grupes, pagal kurias pritaikomas joms tinkamiausias ir veiksmingiausias gydymas. Todėl ir šių metų ASCO konferencijos šūkis – tinkamas gydymas tinkamam pacientui tinkamu laiku“, – teigė onkologas chemoterapeutas.
A.Česas kolegai antrino, kad genetiniai ir molekuliniai tyrimai šiandien gali suteikti labai daug informacijos, kaip konkrečiu atveju gydyti naviką. O kuo daugiau žinoma apie vėžį, tuo daugiau galimybių sukurti efektyvius vaistus jo gydymui.
„Skiriant gydymą šiandien daugiau dėmesio kreipiama ne tik į vėžio stadiją, bet ir į naviko pobūdį. Pavyzdžiui, jeigu nustatomas pirmos ar antros stadijos vėžys, dar nereiškia, kad jis nebus agresyvus ir po gydymo vėl neprogresuos.
Tačiau plačios tyrimų galimybės jau leidžia žinoti, ką ir kodėl mes turime daryti, kokį gydymą paskirti, netgi galime nustatyti jautrumą tam tikrai vaistų grupei. Jau atsiranda ir tokių technologijų, kuriomis įmanoma skirti labiausiai optimalų gydymą – prireikus jį sustiprinti arba, atvirkščiai, susilpninti, taip išvengiant dalies pašalinių poveikių su tuo pačiu gydymo rezultatu“, – teigė onkologas chemoterapeutas.
Išgyvenamumą pavyko pagerinti 30 proc.
ASCO konferencijos metu buvo pristatytas tyrimas, kuriame dalyvavo apie 700 priešmenopauzinio ir pereinamojo menopauzinio laikotarpio moterų (20–59 metų), sergančių lokaliai pažengusio HR+/HER2 – krūties vėžiu.
Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kokį poveikį išgyvenamumui turi dviejų vaistų derinys, kai šalia įprastos hormoninės terapijos papildomai skiriama biologinė taikinių terapija CDK4/6 inhibitoriais.
„Iki šiol taikinių terapijos ir hormonų terapijos derinys krūties vėžio gydymui nebuvo taikomas. Jeigu liga progresuodavo, būdavo skiriami tam tikri specifiniai gydymo būdai, tačiau bendro moterų išgyvenamumo jie nepratęsdavo. Dabar gauti rezultatai, kad jaunų moterų, sergančių lokaliai pažengusiu krūties vėžiu, išgyvenamumas, skiriant hormonų terapiją ir naudojant CDK4/6 inhibitorius, patikimai reikšmingai pagerinamas.
Po 42 mėnesių kombinuotą gydymą gavusių moterų grupėje išgyveno 70 proc., tarp gydytų standartiškai, tik vienu vaistu, – tik 46 proc. Skirtumas tikrai reikšmingas. Ir tai tik pradžia – šios moterys gali būti gydomos ir toliau, todėl, tikėtina, jos gyvens dar ilgiau. Taigi pridėję dar vieną vaistą, neabejotinai turime geresnį rezultatą, o pacientės turi gerokai didesnę tikimybę išgyventi“, – teigė A.Česas.
Bendras 42 mėnesių išgyvenamumas tarp kombinuota terapija gydomų moterų siekė 70,2 proc., palyginti su 46 proc. tarp standartiškai gydomų moterų. Duomenų surinkimo metu 35 proc. moterų vis dar tęsė minėtą gydymą.
CDK4/6 inhibitorius, kuriuo buvo gydomos moterys šalia hormonų terapijos, keturis ar penkis kartus stipriau veikia CDK4 geną, kuris laikomas svarbiausiu veiksniu, lemiančiu krūties vėžio metastazavimą.
Tyrimo pristatymo metu buvo pabrėžta, kad išgyvenamumo kriterijus laikomas „auksiniu standartu“ kalbant apie vėžio gydymą, tačiau gerų išgyvenumumo rezultatų sunku pasiekti esant metastazavusiam HR+/HER2 – krūties vėžiui. Su šiuo vaistu tikslo pavyko pasiekti greičiau nei tikėtasi.
Lietuvoje krūties vėžiu kasmet suserga apie pusantro tūkstančio moterų.
Kitos tyrimų kryptys
Kita svarbi naujiena, pristatyta ASCO konferencijoje, pasak A.Česo, susijusi su HER2+ naviku. Šios rūšies krūties vėžiu sergančioms moterims prieš operaciją paprastai skiriamas dviejų taikinių terapijos ir chemoterapijos derinys.
Naujas tyrimas parodė, kad vietoj šio itin agresyvaus ir pakankamai pašalinių poveikių turinčio gydymo galima skirti vieną vaistą, kuris savyje turi chemoterapiją ir HER2+ receptorius blokuojantį biologinį vaistą, kuris yra mažai toksiškas, bet ne mažiau veiksmingas. Taigi toks pats ar net geresnis gydymo rezultatas pasiekiamas su mažiau pašalinių poveikių.
Pagaliau trečia gydytojo išskirta naujiena – galimybė po operacijos, jeigu navikas yra mažo agresyvumo, taikant spindulinę terapiją švitinti ne visą krūtį, o apimti mažesnį plotą. Mat spindulinė terapija turi juodąją pusę – po daugelio metų dėl jos poveikio gali išsivystyti antrinis tos pačios krūties ar kito organo vėžys. Tai ypač aktualu jauniems žmonėms, kurie po gydymo gyvena ne vieną dešimtmetį.
Krūties vėžys taps lėtine liga?
„Kuo daugiau žinome apie vėžį, tuo daugiau galime prognozuoti. Aišku, visko numatyti negalime, juolab kad vėžys labai kinta, pavyzdžiui, jis gali atsinaujinti jau būdamas visiškai kitoks. Todėl ir ASCO pagrindinė mintis – šiandien gydymas gali būti skiriamas tik po genetinių ir molekulinių tyrimų. Tai reiškia, kad gydymas vis labiau individualizuojamas. Kai gydymas skiriamas tik po konkretaus ištyrimo, vaistas iš tiesų gali duoti fantastišką rezultatą.
Ateityje krūties vėžys taps lėtine liga, nes bus žinoma, kaip ją valdyti.
Pavyzdžiui, mes turime močiutę, sergančią krūties vėžiu, išplitusiu į daugybę limfmazgių. Kai skyrėme jai tinkamą vaistą, liga išnyko kaip blogas sapnas ir ji sėkmingai gyvena toliau. Kitas atvejis – 32 metų moteris, serganti pirmos stadijos krūties vėžiu. Atrodytų, standartinis atvejis, nesunku išgydyti, bet jai standartinis gydymas nepadės, nes ji navikus, kurie dar ir skirtingi, turi abiejose krūtyse“, – pasakojo A.Česas.
Onkologo chemoterapeuto manymu, ateityje krūties vėžys taps lėtine liga, nes bus žinoma, kaip ją valdyti. Ar pavyks užbėgti už akių, kad ji neatsirastų? Greičiausiai ne, nes paveldimo vėžio atvejų yra ne tiek ir daug, o kitų mutacijų, atsirandančių dėl pačių įvairiausių veiksnių, suvaldyti neįmanoma.
Lietuva nuo kitų šalių atsilieka dešimtmečiais
Kalbant apie visų vaistų krūties vėžiui gydyti prieinamumą, deja, mes dar keletą dešimtmečių nepavysime Vokietijos, Prancūzijos ar Šveicarijos – šalių, kurios yra tikras rojus sergantiesiems vėžiu. Pasak A.Česo, diskusijos dėl naujų vaistų kompensavimo vyksta nuolat, tačiau neretai nusveria tai, kad jie labai brangūs.
Pasak D.Vaitiekaus, konferencijos metu buvo daug kalbama apie valstybių sveikatos sistemos įtaką gyventojų sveikatai ir gydymo prieinamumui.
„Gaila, bet skirtumai tarp šalių išlieka didžiuliai ir dėl to kenčia kai kurių šalių gyventojai. Pristatytas tyrimas, kad gydymo CDK4/6 inhibitoriais kartu su hormonų terapija taikymas net 30 proc. sumažino santykinę mirties riziką, buvo svarbiausia šių metų ASCO naujiena krūties vėžio gydymo srityje.
Tokių duomenų, kad vaistas taip smarkiai pagerintų išgyvenamumą, jau seniai nebuvo gauta. Tai tikrai įspūdingi ir ilgai laukti rezultatai. Taip pat labai svarbu, kad vaistas leidžia atitolinti chemoterapijos skyrimą ir išlaikyti pacientėms gerą gyvenimo kokybę. Tačiau mums jau gydymo standartu pasaulyje tapęs gydymas dar neprieinamas“, – teigė onkologas chemoterapeutas.
