Privalomasis sveikatos draudimas atostogų parvykusiems emigrantams: ar įmanoma?

Ligonių kasos pastebi, jog kai kurios gydymo įstaigos klaidingai informuoja atostogų į Lietuvą grįžusius emigrantus dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD). Į Panevėžio teritorinę ligonių kasą (TLK) jau kreipėsi ne vienas trumpam į mūsų šalį grįžęs lietuvis, norėdamas apsidrausti PSD vienam mėnesiui. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, pie tokią galimybę visi tvirtina girdėję iš medikų.
Panevėžio TLK
Panevėžio TLK / Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr.

„Atvykusieji gyvena kitose Europos šalyse. Ten jie yra drausti, bet, grįžę į Lietuvą atostogų, nusprendžia gydytis Lietuvoje. Ne vieną besikreipusįjį suklaidina gydymo įstaigose išgirsta informacija ir patarimas eiti į ligonių kasą apsidrausti PSD atostogų mūsų šalyje laikotarpiui. Atvykę žmonės ir nustemba, ir pasipiktina sužinoję, kad tokios galimybės nėra. Kitur gyvenantiems emigrantams priklauso arba būtinoji medicinos pagalba, pateikus gyvenamosios šalies išduotą Europos sveikatos draudimo kortelę, arba planinės paslaugos, pateikus iš kitos šalies atsivežtą dokumentą S1 arba S2. Dar galima gydytis pasinaudojant tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka“, – pažymi Panevėžio TLK Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Sigita Paulauskienė.

Ligonių kasos dar kartą detaliau primena apie kiekvieną iš šių gydymosi galimybių lietuviams, gyvenantiems ir dirbantiems kitoje ES šalyje, taip pat Islandijoje, Norvegijoje, JK, Lichtenšteine arba Šveicarijoje, kai jie yra apdrausti socialiniu sveikatos draudimu vienoje iš išvardytų šalių ir planuoja laikinai vykti į kitą Europos šalį, pavyzdžiui, Lietuvą.

Europos sveikatos draudimo kortelė ir būtinoji pagalba

Išvykdami iš šalies, kurioje gyvenate, turite pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelę arba sertifikatą, laikinai pakeičiantį šią kortelę. Ir kortelę, ir sertifikatą išduoda tos Europos šalies, kurioje žmogus yra apdraustas, atsakingoji įstaiga.

Turint vieną iš jų, prireikus būtinosios medicinos pagalbos, išlaidas visiškai arba iš dalies apmokės kortelę ar sertifikatą išdavusi šalis pagal gydymo šalies teisės aktais nustatytą tvarką ir įkainius.

Dokumentas S1 ir planinis gydymas

Jei žmogus dirba kitoje ES šalyje, tačiau gyvena Lietuvoje, dėl dokumento S1 turėtų kreiptis į šalies, kurioje dirba ir yra apdraustas socialiniu draudimu, atsakingąją įstaigą. Tik ši įstaiga, vadovaudamasi nacionaliniais teisės aktais, gali priimti sprendimą išduoti dokumentą S1. Gautą dokumentą reikia užregistruoti bet kurioje Lietuvos teritorinėje ligonių kasoje, kad būtų galima nemokamai gydytis mūsų šalyje, o už gydymą sumokėtų dokumentą išdavusios šalies atsakinga įstaiga.

S1 naudingas komandiruotiems, taip pat dirbti į užsienį važinėjantiems darbuotojams, pensininkams, valstybės tarnautojams ir jų išlaikomiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo dokumentu gali naudotis darbuotojų migrantų šeimos nariai, likę gyventi gimtinėje, bet įgiję teisę į sveikatos priežiūrą šalyje, kurioje šiuo metu dirba apdraustas jų šeimos narys (jei jie neturi teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugų pagal gyvenamosios šalies teisės aktus).

Dokumentas S2 ir planinis gydymas

Į ES šalį emigravę lietuviai, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę ir ligos eigą, gali būti siunčiami gauti konkrečių planinio gydymo paslaugų į kitą šalį, pavyzdžiui, Lietuvą, kai negali laiku gauti reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų šalyje, kurioje yra apdrausti arba gyvena. Prieš išvykdami jie turi gauti šalies, kurioje yra drausti, atsakingosios įstaigos leidimą – dokumentą S2.

Pateikusiems šį dokumentą, sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos nemokamai, o jų išlaidas apmoka leidimą (S2) išdavusi įstaiga pagal gydymo šalies teisės aktais nustatytus įkainius. Pacientas pats turi sumokėti priemokas ar mokesčius, jei tokie yra patvirtinti paslaugas teikiančios šalies teisės aktais.

Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimas

ES šalių apdraustieji turi teisę (tokios teisės neturi tik Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės apdraustieji) gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugas kitoje šalyje, pavyzdžiui, Lietuvoje. Pacientai patys gali rinktis sveikatos priežiūros įstaigą (tiek privačią, tiek viešąją), susimokėti už paslaugas ir grįžę kreiptis dėl išlaidų kompensavimo į šalies, kurioje gyvena ir yra apdrausti socialiniu draudimu, atsakingąją įstaigą – vietos ligonių kasą, socialinio draudimo ar kitą įstaigą.

Išlaidos kompensuojamos tokia apimtimi ir tvarka, kokia būtų kompensuotos tokių pačių paslaugų išlaidos gyvenamojoje šalyje. Kompensuojamoji suma negali viršyti faktinių apdraustojo išlaidų tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai.

Šalys yra pasirinkusios skirtingus tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo būdus. Yra šalių, kurios reikalauja, kad, prieš išvykdamas gauti sveikatos priežiūros paslaugų į užsienį, apdraustasis gautų savo šalies socialinio draudimo įstaigos leidimą. Dėl šios priežasties kiekvienam, planuojančiam vykti gydytis ar tirtis į kitą valstybę, prieš tai pirmiausia reikia pasidomėti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo tvarka toje šalyje, kurioje yra apdraustas.

Visą informaciją, susijusią su tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimo tvarka, galima sužinoti Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros nacionaliniame kontaktiniame centre.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis