Kaip atrodytų gyvenimas be skiepų?
Kad galėtume įsivaizduoti, kaip atrodė gyvenimas be skiepų, sugrįžkime į netolimą praeitį. 1962 metais viename Panevėžio rajono kaimelyje gydytojo karjerą pradėjęs prof. A.Laiškonis prisimena, kad anuomet užaugdavo tik dalis gausiose šeimose gimusių vaikų.
„Pacientai pasakodavo, – prisiminė jis, – pavyzdžiui, kad 7 vaikų šeimoje likdavo tik 3. Taigi, iki skiepų atsiradimo situacija tikrai buvo labai sudėtinga.“
Dėl tokių ligų kaip kokliušas, poliomielitas, tymai ar raudonukė mirdavo daugybė vaikų ir suaugusiųjų. Remiantis Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (Centers for Disease Control and Prevention – CDC) duomenimis, 1920-aisiais JAV dėl tymų mirė 7575 žmonės, dar 13 170 gyvybių nusinešė difterija. Organizacija pateikia iškalbingą palyginimą – 1997 metais JAV mirė 28 045 kūdikiai, jeigu mirtingumo lygis nuo amžiaus pradžios nebūtų keitęsis, aukų skaičius siektų 500 tūkst. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad vien tymų vakcina 2000-2018 padėjo išsaugoti 23,2 mln. gyvybių.
Dabar galime tik pasidžiaugti, kad išvengiame tam tikrų ligų.
„Skiepai yra vienas iš svarbiausių medicinos pasiekimų. Dabar galime tik pasidžiaugti, kad išvengiame tam tikrų ligų. Pavyzdžiui raupų, kurių epidemijos nusinešė daugybę gyvybių. Buvo numatyta, kad dėl vakcinų išnyks ir raudonukė. Deja, suaktyvėjus antivakcininiam judėjimui to padaryti nepavyko“, – 15min paaiškino prof. A.Laiškonis.
Raupai. Šimtmečius trukusi kova
Manoma, kad raupai galėjo atsirasti ankstyvosiose žemdirbių bendruomenėse. Itin pavojingos ligos pėdsakų buvo aptikta tyrinėjant senovės Egipto mumijas.
Šiandien žinoma, kad tarp raupų aukų buvo Rusijos caras Petras II, Švedijos karalienė Ulrika Eleonora, Prancūzijos karalius Liudvikas XV, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos sūnus vyskupas Jonas Albertas Vaza.
Tikėtina, kad prie spartesnio raupų plitimo Europoje prisidėjo XI amžiuje prasidėję kryžiaus žygiai, o didžiųjų geografinių atradimų epochoje liga išplito ir į kitus pasaulio kraštus. Moderniais laikais paplitusi raupų atmaina atsirado ne anksčiau kaip 1580 metais. Įdomu tai, kad svarbų vaidmenį tyrimuose suvaidino iš XVII a. raupų aukų Vilniuje paimti mėginiai.
Skaičiuojama, kad per visą XX amžių raupai galėjo nusinešti 300 mln. gyvybių.
Lietuva – tarp anksčiausiai vakcinaciją taikiusių kraštų
XVIII amžiaus pabaigoje anglų gydytojas Edwardas Jenneris pastebėjo panašumą tarp karvių ir žmonių raupų, o prabėgus vos keliems metams – 1796-aisiais išrado pirmąją vakciną. Beje, ši sąvoka kildinama iš lotyniško žodžio „vacca“, reiškiančio karvę. Aštuonmetį berniuką mokslininkas užkrėtė lengva karvių raupų forma, o po 6 savaičių įrodė, kad ja persirgus įgyjamas imunitetas itin pavojingiems žmonių raupams.
Kaip paaiškino 15min kalbintas prof. A.Laiškonis, Lietuvoje skiepyti nuo raupų pradėta vos išradus vakciną. Vilniaus universiteto profesorius Jokūbas Briotė ne tik susirašinėjo su E.Jenneriu, bet ir asmeniškai jį aplankęs išsamiai susipažino su naujuoju metodu ir pradėjo jį taikyti.
„Skiepų prasme, – pridūrė pašnekovas, – Lietuva tikrai nebuvo atsilikusi. Vakcinuoti pradėjome vieni pirmųjų pasaulyje.“
Anot pašnekovo, po I pasaulinio karo nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje vakcinacija buvo mokama, todėl reta šeima, ypač sunkiai galą su galu suduriantys kaimo gyventojai, galėjo paskiepyti savo vaikus. Nuo užkrečiamų ligų nemokamai vakcinuoti pradėta 3 dešimtmetyje, o 1936 metais užfiksuotas paskutinis susirgimas raupais.
Prof. A.Laiškonis priminė, kad sovietinės okupacijos metais skiepai buvo privalomi, išskyrus retas medicinines išimtis.
Gąsdindavo, kad pasiskiepijus užaugs kanopos
15min paklaustas, iš kur atsirado pastaruoju metu itin sustiprėjęs antivakcininis judėjimas, profesorius priminė, kad žmonėmis, skleidžiančiais niekuo nepagrįstą melą, nereikėtų labai stebėtis: „Jau E.Jennerio laikais plisdavo juokeliai ir karikatūros, teigiantys, kad pasiskiepijusiems nuo raupų išdygs karvių kanopos ir uodegos.“
Kitaip tariant, skeptikai atsirado vienalaikiai su skiepais. Vis dėlto, prof. A.Laiškonis pastebi, kad šis judėjimas itin suaktyvėjo atsiradus internetui. Anot jo, dabar kiekvienas, net ir neišsilavinęs žmogus, šiek tiek pasirausęs internete, gali pasijausti tikru ekspertu. Deja, toli gražu ne kiekvienas informaciją geba įvertinti kritiškai.
Būna pačių įvairiausių išsigalvojimų, bet jie taip smarkiai prasilenkia su mokslu, kad net diskutuoti sunku.
„Turime situaciją, kai plinta niekuo nepagrįsti mitai, kai skiepai siejami su ligomis ar negalavimais, su kuriais tikrai nėra susiję. Pavyzdžiui, vis dar yra tikinčių, kad skiepai sukelia autizmą, nors mokslininkai tai ne vieną kartą paneigė ir įrodė, kad jokio ryšio nėra“, – pasakojo pašnekovas.
„Būna pačių įvairiausių išsigalvojimų, bet jie taip smarkiai prasilenkia su mokslu, kad net diskutuoti sunku“, – paklausus, ar pačiam tenka susidurti su skiepų skeptikais, sakė profesorius.
Dėl vakcinų saugumo abejonių nekyla
15min paprašytas paaiškinti, kaip skiepai keitėsi pastaraisiais dešimtmečiais, prof. A.Laiškonis pasakojo, kad nepriklausomybę atkūrusi Lietuva atsisakė sovietinių ir pradėjo naudoti kokybiškesnes, švaresnes Vakarų Europoje taikomas vakcinas. Anot jo, šiuolaikinių vakcinų išvalymui skiriama labai daug dėmesio.
Susirgti galima ir pasiskiepijus, tačiau žinoma, kad vakcina padeda išvengti komplikacijų ir palengvina ligos eigą.
„Reikėtų suprasti, – pridūrė jis, – kad skiepai gali sukelti organizmo reakcijas: paraudimą ar patinimą dūrio vietoje, keletą dienų gali būti pakilusi temperatūra, bet tai normalu.“
Be to, kaip paaiškino pašnekovas, tai nėra 100 procentų nuo ligos apsaugantis vaistas. Šitai puikiai iliustruoja gripo atvejis – susirgti galima ir pasiskiepijus, tačiau žinoma, kad vakcina padeda išvengti komplikacijų ir palengvina ligos eigą.
Paklaustas apie skiepų ateitį prof. A.Laiškonis svarstė, jog šiuo metu pasaulyje įsisiautėjęs COVID-19 virusas primins, koks svarbus yra medicinos mokslas ir kaip svarbu jį finansuoti, kad būtų užkirstas kelias ligoms.
„Mikroorganizmai niekada neišnyks, – sakė jis, – bet geriau pažindami pasaulį galime rasti būdų, kaip apsisaugoti.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Prof. dr. S.Čaplinskas atsako į dažniausius klausimus apie koronavirusą: pozityviai nuteikia keletas aspektų
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
