Pacientai skundžiasi, kad Lietuvoje gydytojai be antibiotikų kurso daugiau nieko gydyti lėtinei Laimo ligai negali pasiūlyti, o savo negalavimų priežasties ieškančius žmones siunčia pas psichiatrus. Infektologas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius, habil. dr. Alvydas Laiškonis sako suprantantis sergančiųjų Laimo liga nusivylimą, tačiau teigia, kad gydymo uždelstai Laimo ligai nėra.
Savipagalbos grupėje esanti Neringa pasakoja, kad Laimo ligos diagnozę išgirdo tik po 2 metų vaikščiojimo pas įvairius specialistus:
„Pirmiausia pasireiškė smarkus galvos svaigimas, po pusės metų – prastėjanti klausa. Dar po pusės pradėjo tirpti rankos ir kojos. Šeimos gydytoja jau pradėjo siųsti mane pas psichiatrus, sakė, kad prisigalvoju ligų. Vėliau pasireiškė veido tirpimas, akyje kažkoks aštrumas, nors akių gydytojai nematė nieko. Sąnarių skausmas. Nemiga. Lietuvoje tradiciškai skiria 21 d. kursą doksiciklino ir jei jauti dar kokius nors simptomus – niekam neįdomu.
Niekada nežinau, kokia rytoj bus mano diena, ar kažką skaudės, ar ne.
Pavyko surasti merginą, kuri jau buvo kelius nuėjusi Lietuvoje, ji rekomendavo vykti į Gdansko kliniką, kur gydo tokius uždelstus ligonius. Gavau 6 savaičių antibiotikų kursą į veną, hipertermijos, deguonies terapiją. Džiaugiuosi po to gydymo atsikračiusi kojų ir rankų deginimo, kiti simptomai išliko. Kitą laiką vartoju žoles, papildus. Niekada nežinau, kokia rytoj bus mano diena, ar kažką skaudės, ar ne.“
Aida pasakoja, kad 2017 metais ant kūno atsirado daug rausvų dėmių ir prasidėjo stiprus odos niežėjimas:
„Keturi mano miestelio daktarai matė tas dėmes, nesuprato, kas jas sukėlė, gydė vaistais nuo alergijos. Pagerėjimo jokio nebuvo. Vėliau prasidėjo migruojantys sąnarių skausmai, dilgčiojimas delnuose ir paduose. Pradėjo mėtyti į šonus vairuojant automobilį. Prabėgo keleri metai. Išvažinėjau begalę įvairių sričių daktarų, dariausi įvairiausius tyrimus, niekas nieko blogo nerado. Dar vėliau prasidėjo kaulų, raumenų ir sausgyslių skausmai, suprastėjo atmintis. Pradėjo tirpti įvairios kūno vietos, veidas, rankos, pėdos.
Keturi mano miestelio daktarai matė tas dėmes, nesuprato, kas jas sukėlė, gydė vaistais nuo alergijos.
Anot mūsiškių daktarų, liga jau persirgta ir nieko daugiau padaryti negalima. Jaučiuosi palikta likimo valiai.
Galų gale po trejų metų vienas neurologas patarė pasidaryti tyrimą dėl Laimo. Atsakymas teigiamas. Šeimos daktarė išrašė gerti doksicikliną, bet niekas nepasikeitė. Šiuo metu bandau gydytis vaistiniais augalais, nes supratau, kad Lietuvoje gauti rimtą gydymą yra beprasmiška. Anot mūsiškių daktarų, liga jau persirgta ir nieko daugiau padaryti negalima. Jaučiuosi Lietuvos medikų palikta likimo valiai. Sergantieji laikomi kvailiais, prisigalvojančiais nebūtų ligų, mus siunčia pas psichiatrus“.
Aušra pasakoja, kad Laimo liga pasireiškė galvos, sąnarių, raumenų skausmais:
„Be proto skaudėjo nugarą, surakino kaklą, buvo sunku pasukti i šoną. Atsirado didelis nuovargis, kasdien vis stiprėjo galvos svaigimas ir mėtymas į šonus. Atsirado ant kojos raudona plintanti dėmė. Po to skausmai skrandyje. Dar vėliau berdavo kūną iškiliomis dėmėmis, jos tai atsirasdavo, tai vėl išnykdavo. Pasunkėjo kvėpavimas. Akys pasidarė skausmingos, sausos, jose lakstydavo juodi taškeliai. Skausmai kuo toliau, tuo labiau stiprėjo… Pradėjau varstyti gydytojų kabinetų duris. Pirmasis pareiškė, kad depresijai būdingi simptomai. Išrašė raminamųjų.
Sveikata blogėjo aštuonis mėnesius.
Be proto skaudėjo nugarą, surakino kaklą, buvo sunku pasukti i šoną.
Man maldaujant buvo daromi visokie tyrimai – skrandžio, galvos magnetinis rezonansas, pilni kraujo tyrimai… Viskas gerai, be pakitimų… Kai parodžiau raudoną eritemą ant kojos, gydytojas pareiškė, kad susimušiau… Kreipiausi pas kitus gydytojus. Sveikata blogėjo aštuonis mėnesius. Pradėjau pati domėtis, internete ieškoti priežasties. Privačioje laboratorijoje pasidariau tyrimus, gavau atsakymą – Laimo liga. Toliau išsireikalavau doksiciklino kurso. Praėjo mėnuo po vaistų vartojimo, simptomai niekur nedingo. Pyktis dėl gydytojų aplaidumo ir nekompetencijos neapsakomas.“
Edita pasakoja, kad įsisiurbusią erkę rado 2018 spalį:
„Ieškojau informacijos internete, ką daryti, visur rašė, kad turi atsirasti didelė dėmė aplink įkandimą. Stebėjau, dėmė neatsirado ir pamiršau. Lapkritį prasidėjo sąnarių ir sausgyslių skausmai ir atsirado labai didelis irzlumas, pradėjau tirtis pas reumatologą dėl reumatoidinio artrito, galutinius tyrimus, kad jo nėra, gavau 2019 sausį.
Pradėjo tirpti kojos ir rankos, skaudėti kaklą, trūkti oro, sutriko šlapinimasis, atsirado diegliai, vidurių užkietėjimas.
Per tuos keturis mėnesius mano būklė nuolat blogėjo: skausmai didėjo, dingo jėga rankose, pradėjo tirpti kojos ir rankos, atsirado diegliai, pradėjo skaudėti kaklą, sutriko šlapinimasis, atsirado vidurių užkietėjimas, pradėjo smarkiai badyti ne tik rankas ir kojas, bet ir po krūtine, pradėdavo trūkti oro. Šeimos gydytoja skyrė doksiciklino kursą. Simptomai pradėjo nykti, bet iki galo neišnyko. Kursą baigiau, vėl viskas po truputį pradėjo grįžti. Infektologas pasakė, kad Laimas išgydytas, ieškok kitų priežasčių.
Vėl ėjau ilgą ratą – reumatologas, kitas infektologas, neurologas, vėl šeimos gydytoja, vėl infektologas, kuris pasakė, kad Laimas turėjo būti jau išgydytas 25 d. doksiciklino kurso, siūlė nueiti geriau pas psichiatrą ar skydliaukės tyrimus pasidaryti (šiuos pasidariau, viskas gerai). O būklė vis blogėjo, antibiotikų daugiau niekas neišrašė, turėjau tik nuo skausmo išrašytų reumatologo vaistų, kurie beveik nepadėdavo. Užsisakiau žolių ir iš tos nevilties rijau jas dideliais kiekiais, ir buvo geriau.“
Būklė vis blogėjo, antibiotikų daugiau niekas neišrašė, turėjau tik nuo skausmo išrašytų reumatologo vaistų, kurie beveik nepadėdavo.
Nei erkės, nei bėrimo
Infektologas, LSMU profesorius Alvydas Laiškonis sako, kad Laimo liga klastinga tuo, kad įsikibusios erkės žmogus gali nepastebėti, o specifiškiausias Laimo ligos simptomas – eritema (raudona dėmė) – pasirodo taip pat ne visiems.
„Ne visada ligą sukelia subrendusi erkė, gali sukelti ir lerva, ir nimfa. Jos padaro tą patį blogą darbą, nukrenta, o žmogus sako niekada tos erkės nematęs. Erkės nėra, o liga yra. O dėmė susidaro tik maždaug pusei ligonių“, – sako infektologas A.Laiškonis.
Taigi įtarti ligą jos pradžioje, jei žmogus nematė nei įkandusios erkės, nei dėmės, praktiškai neįmanoma. „Tada jau įtarimo atveju, jei žmogus buvo lauke, pievoje, parke maždaug mėnesio laikotarpyje ir įtaria, kad jam galėjo įkąsti erkė, tada būtinai turi būti atliktas antikūnų tyrimas. Tyrimą galima pasidaryti po 3–4 savaičių, ankstyvieji antikūnai jau bus pasirodę ir tada jis nepavėluos išsigydyti“, – teigia A.Laiškonis.
Ligos pradžia – lemiamas laikas pradėti gydymą
Pasak LSMU profesoriaus, Laimo ligos gydymo efektyvumas priklauso nuo to, ar gydymas skiriamas ligos pradžioje. „Jei ligonis ateis pas gydytoją per 2 mėnesius nuo erkės įkandimo, bus išgydytas visiškai be liekamųjų reiškinių. Doksiciklinas yra pirmo pasirinkimo vaistas. Antro pasirinkimo vaistas yra amoksicilinas, nes ne visi doksicikliną gali pakelti. Po 3–4 mėnesių antibiotikų efektyvumas mažėja.
Dar yra vienas penicilinų grupės antibiotikas, švirkščiamas į veną, tai jau intraveninis gydymas, atliekamas stacionare, jis dar galėtų būti efektyvus. O tabletėmis geriami vaistai jokio efekto nebeduoda, nes jau būna negrįžtami pakitimai sąnariuose, širdyje, įvairiuose organuose. Lėtinei formai joks gydymas nebepadės“, – pasakoja prof. A.Laiškonis.
Dėl to, pasak A.Laiškonio, itin svarbu nepraleisti ligos pradžios ir gydymą pradėti laiku. „Jei yra bent menkiausias įtarimas, reikia tartis su gydytoju dėl antikūnų tyrimo“, – sako LSMU profesorius.
Tiesa, ligos pradžią, pasak infektologo A.Laiškonio, gali praleisti ir nekompetentingi gydytojai. „Žmogus ateina su ta raudona dėme, o labai dažnai gydytojai nori Laimo ligos diagnozę patvirtinti laboratoriniu tyrimu – antikūnais. Bet antikūnai atsiranda tik po 2 savaičių nuo įkandimo. Jei tyrimas padaromas anksčiau, antikūnų nerandama, diagnozė atmetama. Čia yra didelė klaida, kurią padaro gydytojai.
Jei yra raudona dėmė, tai yra šimtaprocentinė diagnozė ir daugiau nereikia galvos sukti, žmogus tikrai turi šią ligą ir jam turi būti skiriamas antibiotikas doksiciklinas. Trijų savaičių kursas ligą išgydo 100 proc. jos pradžioje“, – sako LSMU profesorius A.Laiškonis.
Jei yra raudona dėmė, tai yra šimtaprocentinė diagnozė ir daugiau nereikia galvos sukti, žmogus tikrai turi šią ligą.
Be to, dalis gydytojų klaidingai galvoja, kad antikūnai saugos nuo pakartotinio užsikrėtimo Laimo liga: „Jei žmogus perserga Laimo liga, jam atsiranda antikūnai, bet šie antikūnai neapsaugo jo nuo kito įkandimo. Laimo liga – liga, kurios atveju persirgimas nesukuria imuniteto. Kiek kartų užsikrėtusi erkė įkas, tiek kartų sirgsite“, – sako A.Laiškonis.
Gydytojai bando atsikratyti tokiais pacientais
LSMU profesorius, infektologas A.Laiškonis sako suprantantis ir lėtine Laimo liga sergančių pacientų nusivylimą dėl gydytojų požiūrio į nusiskundimus. „Nė vienas gydytojas dažniausiai nepaaiškina iki galo pacientui šios situacijos. Man jų labai gaila, tekdavo nemažai jų konsultuoti, stengdavausi pasakyti tiesą į akis, kad teks su šia liga gyventi ne vienus ir ne kelerius metus“, – sako A.Laiškonis.
Infektologas sako atvirai – gydytojai bando nusikratyti lėtine Laimo liga sergančiais ligoniais, nes jiems negali pasiūlyti jokio gydymo: „Tokie pacientai eina ir eina su tais pačiais nusiskundimais, o šeimos gydytojas arba infektologas žino, kad nieko negali padaryti. Jis laikinai nukreipia tai pas reumatologą, tai pas kitos specialybės gydytoją, atsikratydamas tuo ligoniu dėl to, kad jis jam nusibodo. Lėtinei ligai nėra gydymo. Šita liga yra baisi“, – teigia A.Laiškonis.
Gydymas – simptominis
Uždelsus Laimo ligos gydymą, pacientams pasireiškia skirtingi liekamieji reiškiniai: „Kai kuriems – širdies ritmo sutrikimai, sąnarių pakenkimai, labai būdingi nervų sistemos pakenkimai – jautrumas, besikeičiantis pyktis ir džiaugsmas, dėl to kartais tokį ligonį siunčia pas psichiatrą. Galvos skausmai, nemiga, mąstymo sutrikimai“, – pasakoja A.Laiškonis.
Deja, gydymo, pasak LSMU profesoriaus, uždelstai Laimo ligai nėra, tik simptomų malšinimas: „Jeigu skauda sąnarius, tai geliai, jeigu galvą, tai analgetikai. Bet šiuo atveju nėra jokio vaisto, kuris galėtų uždelstą ligą pagydyti. Žmogų ši liga labai vargina.“
LSMU profesorius A.Laiškonis skeptiškai vertina Laimo liga sergančiųjų teiginius, kad jiems padeda žoliniai preparatai: „Žmonės bando įvairiausias priemones, kai kada gal ir savitaiga padeda. Žinoma, jei žmogus naudos ilgą laiką analgetikus, gal jam truputėlį palengvės. Tačiau nėra tokio preparato, kuris šią ligą išgydytų“, – sako infektologas.
Deja, ir vakcinos nuo Laimos ligos nėra. „Buvo pagaminta vakcina, bet jos efektyvumas buvo tik 60 proc. Dabar vėl mokslininkai dirba dėl vakcinos. Labai sudėtinga sukurti vakciną, nes ligos sukėlėjas yra labai sudėtingas mikroorganizmas, turi daug įvairiausių baltymų. Reikia surasti tą baltymą, kuris sukelia antikūnų gamybą, tačiau neduoda pašalinio poveikio“, – sako prof. A.Laiškonis.
