Kaip raukšlės susijusios su infarkto rizika
Žodis „hormonas“ kilęs iš graikiško žodžio, reiškiančio „priversti judėti“. Šiandieninis mokslas teigia, kad hormonai yra mūsų organizmo dirigentai, todėl būtent per veiksmus, kurie keičia hormonų balansą, galime pakeisti savo fizinę ir psichinę savijautą.
Žinia, hormonai neatsiejami nuo streso temos. „Turbūt visi esate ne kartą girdėję šiuos patarimus: „nesinervink, raukšlelės atsiras“ arba „nesinervink, negadink sveikatos“. Ir tai visiška tiesa. Šiandien pagal raukšlių gylį mokslininkai jau yra paskaičiavę miokardo infarkto riziką. Jie išskyrė tris gylio lygius. Jeigu raukšlių gylis atitinka trečią, t.y. paskutinį, lygį, infarkto rizika padidėja net 10 kartų. Taigi labai svarbu ugdyti atsparumą stresui“, – teigė lektorius.
Šiandien pagal raukšlių gylį mokslininkai jau yra paskaičiavę miokardo infarkto riziką.
Stresinių situacijų gyvenime mes neišvengsime, su jomis susiduriame ir ateityje susidursime kiekvienas. Jos dažnai nepriklauso nuo mūsų. Tačiau jau nuo mūsų priklauso, kaip jas pereisime, t.y. kaip į tas situacijas reaguosime.
„Naujausi tyrimai rodo, kad neišspręsta vaikystės trauma gali netgi paveikti autobiografinę atmintį, t.y. žmogaus tapatybės jausmą. Todėl be galo svarbu jau vaikus mokyti savistabos ir psichohigienos metodų, kurie padėtų jiems susitvarkyti su patiriamomis traumomis, tam tikra prasme jas išvalyti. Jeigu psichologinės traumos paliekamos saviveigai, t.y. negydomos, psichogenetiškai jos persiduoda net į kitas kartas.
Viename rimčiausių pasaulyje psichoneuroendokrinologų žurnale neseniai publikuotas straipsnis, kuriame buvo pristatytas tyrimas, parodęs, kad nėščių moterų, kurios vaikystėje turėjo psichologinių traumų, nėštumo metu vaisiaus vandenyse rasta padidėjusi uždegimą sukeliančio baltymo (insulino augimo faktoriaus IGF2), atsakingo už medžiagų apykaitą, koncentracija. Tai reiškia, kad vaikas gali turėti polinkį į tam tikrus medžiagų apykaitos sutrikimus, pavyzdžiui, nutukimą, diabetą, kraujotakos ligas“, – pasakojo D.Serapinas.
Kaip Alzheimeris susijęs su stresu?
Mūsų organizmo procesus valdo dvi autonominės nervų sistemos dalys – simpatinė („kovok arba bėk“) ir parasimpatinė („ilsėkis ir virškink“). Jeigu mes nuolat gyvename „kovok arba bėk“ režimu, didėja streso hormonų kortizolio ir adrenalino. Esant nuolatiniam jų padidėjimui, jie neigiamai veikia visas mūsų organizmo sistemas, organizme vystosi sisteminis lėtinis uždegimas, lemiantis kraujotakos, sąnarių bei kitas lėtines ligas.
„Per pastaruosius dešimtmečius kraujotakos ir kitų lėtinių ligų paplitimas labai išaugo. Ir tai susiję ne su genetiniais pokyčiais (genetika taip greitai nesikeičia), bet su gyvenimo būdu ir mūsų nervų sistemos būkle. Iš smegenų mūsų nervai keliauja į limfmazgius, kaulų čiulpus, blužnį ir tokiu būdu stimuliuoja imuninę sistemą. O kai imunitetas per daug suaktyvintas, tai taip pat nėra gerai“, – pasakojo medikas.
Pasak lektoriaus, naujausi tyrimai rodo, kad netgi Alzheimerio liga labai dažnai yra daug metų (20 ar daugiau) besitęsiančio nekontroliuojamo streso pasekmė, nes stresas smegenyse sukelia nuolat rusenantį uždegimą.
Lėtinis uždegimas žalingas ir vaikams. Mokslininkai nustatė, kad vaikai, dažnai sergantys bronchitais ar tonzilitais ir turintys padidėjusius uždegimo žymenis, suaugę gali patirti 50 proc. didesnę riziką susirgti depresija. Todėl vaikams jokiu būdu negalima užleisti šių ligų.
D.Serapinas taip pat primena, kad uždegiminės vaikų ligos gali byloti ir apie tai, kad jiems trūksta tėvų dėmesio arba jie psichologiškai blogai jaučiasi mokykloje. Kai vaikas dėl kokių nors priežasčių nenori eiti į mokyklą, jam net gali pakilti temperatūra. Tokiu atveju versti vaiką eiti į mokyklą yra blogiau nei leisti jam kai kada praleisti pamokas. Neuroimunitetas yra daug svarbesnis už dešimtuką.
Neuroimunitetas yra daug svarbesnis už dešimtuką.
Be to, stresas mūsų smegenyse įjungia autopiloto režimą, kuris slopina kūrybingumą: visus veiksmus mes atliekame labiau mechaniškai, o mūsų mąstymas labai susiaurėja, todėl mums sunku rasti problemų sprendimus. Autopiloto režimas „išjungia“ pasitenkinimo jausmą veikla, kuria žmogus užsiima, todėl labai svarbu sąmoningai jausti, kad ta veikla mums patinka.
Jeigu dirbame net ir mėgstamą darbą, bet jį atliekame automatiškai, pasitenkinimo bus žymiai mažiau. Vienas iš būdų, padedantis išeiti iš autopiloto režimo, yra dėmesingo įsisąmoninimo praktika būti „čia ir dabar“.
Kitas atsparumo stresui ugdymo būdas – stimuliuoti klajoklį nervą, kuris aktyvina parasimpatinę nervų sistemą. Tai – ilgiausias mūsų kūno nervas, kuris prasideda smegenyse ir pasiekia visus organus. Jį stimuliuoja įvairūs atpalaiduojantys kvėpavimo pratimai (pavyzdžiui, gilus lėtas diafragminis kvėpavimas), fizinis aktyvumas, juokas, šaltas dušas ar veido apsiplovimas šaltu vandeniu, daug skaidulų turintis maistas, prebiotikai ir probiotikai (žarnyne gaminama didžioji dalis laimės hormonu vadinamo serotonino), saulės šviesa, buvimas gamtoje, saviugda, geri darbai ir savanoriška veikla (ji taip pat stimuliuoja malonumo hormonų (pavyzdžiui, dopamino), kurie apsaugo mus nuo žalingo streso poveikio, gamybą).
Taip pat patariama vengti „multitaskinimo“, kuris labai išsekina nervų sistemą. Buvo nustatyta, kad, jeigu vienas po kito vyksta keturi Zoom'o susitikimai be pertraukos, smegenys „perkaista“ – smegenų elektrinėse bangose įsivyrauja intensyvus beta ritmas. Norint to išvengti, užtenka tarp jų padaryti bent 10 minučių pertraukas.
Buvo nustatyta, kad, jeigu vienas po kito vyksta keturi Zoom'o susitikimai be pertraukos, smegenys „perkaista“.
Stresą sukelia ne įvykis, o jo interpretacija
Į streso poveikį organizmui taip pat galima pažvelgti per du jame vykstančius ciklus, nuo kurių priklauso visi organizmo biocheminiai procesai. Pirmasis – Krebso ciklas, nuo kurio priklauso energijos gamyba ląstelėse.
„Ląstelių energetinės jėgainės – mitochondrijos – yra labai protingos. Jeigu žmogus yra lėtinio streso būsenos, mitochondrijos pereina į apsaugos nuo streso režimą, t.y. pradeda organizmą saugoti nuo streso, todėl neatlieka savo pagrindinės funkcijos ir mes jaučiamės pavargę, neturintys energijos, nors, regis, miegame pakankamai valandų bei laikomės darbo ir poilsio režimo“, – teigė D.Serapinas.
Antrasis ciklas, kurį veikia lėtinis stresas ir nesveika mityba, yra metilinimo ciklas, dėl kurio padaugėja homocisteino. Ši amino rūgštis laikoma vienu iš aterosklerozės rizikos rodiklių, taip pat dėl jo pertekliaus gali sutrikti genų reguliacija.
„Tai galima palyginti su automobilių eismu – keliai gali būti puikūs, bet jeigu juose dideli kamščiai, jie trukdo vykti normaliam eismui“, – paaiškino lektorius.
Be to, dėl užsitęsusio streso smegenys pradeda gaminti perteklinį CRH hormono kiekį, kuris „užveda“ organizme visą grandinę žalingų procesų, tačiau įdomu tai, kad šio hormono koncentraciją reguliuoja už mąstymą atsakinga smegenų žievės sritis. Ne pats įvykis pagamina šią medžiagą, bet smegenų žievė duoda nurodymą, kiek jo pagaminti pagal įvykio interpretaciją. Kitaip tariant, įvykio interpretacija yra pusė mūsų reakcijos į stresą. Taigi nuo mūsų mąstymo būdo, mūsų minčių ir žodžių priklauso, kokios reakcijos vyks mūsų organizme ir kaip funkcionuos visos jo ląstelės.
„Eksperimentais įrodyta, kad skirtingi garsai netgi gali skirtingai išdėstyti širdies miocitus – raumeninio audinio ląsteles. Tai reiškia, kad žodžio, garso pagalba mes tam tikra prasme kuriame savo kūno ląsteles. O tyrinėjant, kaip liežuvio judesiai burnoje veikia smegenų aktyvumą, buvo pastebėta, kad skirtingi žodžiai skirtingai groja mūsų smegenų pianinu. Vienaip, kai keikiamės, kitaip – kai sakome ar linkime ką nors gražaus. Todėl atsakingai mąstykime, kalbėkime ir, kas ne mažiau svarbu, žodžius patvirtinkime veiksmu.
Kuo daugiau būkime gamtoje – savaitgalį apie pusę dienos, darbo dienomis – bent valandą. Tuo metu ląstelės ne tik atsigauna, bet ir ištaisomos DNR klaidos, t.y. mutacijos, kurių įvyksta kasdien. Kaip mes kasdien padarome klaidų, taip ir mūsų besidalinanti DNR daro klaidas, kurios aptinkamos bei ištaisomos per DNR grandinę skriejant elektronui (pasak naujosios DNR reparacijos teorijos). Jo sklandų judėjimą gali trikdyti elektromagnetinis fonas, kurio gamtoje yra gerokai mažiau“, – teigė lektorius.
