Siaučiant koronaviruso pandemijai, be abejo, svarbiausias dalykas – infekcijos prevencija bei laikymasis griežtų karantino sąlygų, kurių viena svarbiausių – socialinė distancija. Tačiau socialinis atsiribojimas ir atstumo tarp žmonių laikymasis nereiškia, kad žmonės turi nebendrauti tarpusavyje ir būti abejingi vienas kitam.
Šiuo metu ypač svarbu atrasti ir ugdyti savyje tokias pozityviąsias savybes, kaip atjauta, dėkingumas, palaikymas ir geranoriškumas. Šios savybės teigiamai veikia tiek šalia esančiuosius, tiek patį žmogų. Nors virtualus bendravimas apskritai turi savų privalumų ir trūkumų, tai laikmetis, kai privalumų daugiau.
Pozityvių emocijų galima pasisemti net iš paprastų dalykų: bendravimo su artimaisiais, geros knygos skaitymo, gero filmo peržiūros, augalų darželio ant palangės įrengimo, konstravimo, kryžiažodžių sprendimo ir t. t. Net tokios pozityvios smulkmenos jau mažina streso lygį. O tai labai svarbu, ypač šiuo metu, nes padidėjęs streso lygis mažina imuninį atsparumą.
Stresas nėra savaime neigiamas procesas. Stresas padeda organizmui prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos.
Kaip užsisuka streso mechanizmas
Pats stresas nėra savaime neigiamas procesas. Stresas padeda organizmui adaptuotis (prisitaikyti) prie pasikeitusios situacijos. Streso metu antinksčių į kraujotaką sekretuojamas hormonas kortizolis mobilizuoja maisto medžiagas (riebiąsias rūgštis, gliukozę), aktyvuoja kardiovaskulinę ir kitas sistemas, kad stresinė situacija būtų įveikta.
Didžiausi kortizolio kiekiai kraujotakoje būna ryte, kadangi tuo metu per vadinamąjį katabolizmo procesą (metabolizmo proceso dalis – aut.) paruošiamos organizmui būtinos energetinės medžiagos. Po pietų kortizolio kiekis smarkiai krenta, o po 18 val. prasideda kito hormono – melatonino (miego hormono) poveikis.
Melatoninas dominuoja tamsiuoju paros metu, ypač naktį. Melatoninas ir kortizolis yra priešingai veikiantys hormonai. Kai vieno kiekis būna didesnis, kito – mažesnis. Visgi labai svarbu, kad pasigamintų pakankamas melatonino kiekis, kadangi šis hormonas svarbus miego kokybei, ląstelių atsinaujinimui, regeneracinėms, antioksidacinėms savybėms ir netgi DNR grandinės klaidų atitaisymui – reparacijai.
Todėl šiuo metu ypač svarbu skirti dėmesio miegui. Miegas yra kaip procedūra. Jei žmogus patiria daug streso, kortizolio poveikis užsitęsia, ir tuomet mažėja melatonino gamyba, kuri gali lemti miego sutrikimus.
Jei stresas užsitęsia ilgai, minėti procesai pradeda veikti bendrą organizmo būklę. Be to, ūmus ir poūmis stresas bei neigiamos emocijos slopina žmogaus imuninę apsaugą. Keletas studijų parodė, kad stresinės situacijos, pavyzdžiui, konfliktinė situacija, krizė, gali lemti imuninius pokyčius, dėl kurių padidėja tikimybė sirgti infekcinėmis ligomis ar blogėja žaizdų gijimas.
Keletas studijų parodė, kad stresinės situacijos, pavyzdžiui, konfliktinė situacija, krizė, gali lemti imuninius pokyčius.
Odontologijos studentams žaizdõs po burnos epitelio biopsijos gydymas egzaminų metu truko 40 proc. ilgiau nei vasaros atostogų metu. Įrodyta, kad kortizolis slopina imuninį atsaką (ypač ląstelinio imuniteto), mažindamas T1 limfocitų (imuninių ląstelių) kiekį kraujotakoje. Todėl galima teigti, kad užsitęsęs stresas mažina atsparumą infekcinėms ligoms.
Nustačius padidintą streso lygį kliniškai (pagal požymius) arba laboratoriškai (padidėjęs kortizolis), tinkami augaliniai preparatai, mažinantys kortizolio aktyvumą, pavyzdžiui, sukatžolių ar/ir gudobelės.
Savijautą veikia netgi bendravimas mintyse
Šiuo laikotarpiu, norint papildomai nedidinti streso lygio, rekomenduojama „nepadauginti“ informacijos apie viruso plitimą. Rekomenduojama ypač gerai atsirinkti naujienų patikimumą ir nesivadovauti gandais, dozuoti net ir patikimos neigiamos informacijos įsisavinimą, prieš miegą bent 2 valandas nežiūrėti televizoriaus ar neskaityti naujienų internete.
Vietoj to rekomenduojama peržiūrėti senus albumus ar skaitmenines nuotraukas su maloniomis išvykomis, kelionėmis, dažniau žiūrėti komedijas. Pozityvių vaizdų žiūrėjimas smegenyse aktyvuoja tokį smegenų elektrinių bangų aktyvumą (elektroencefalogramą), kuris gerai nuteikia, skatina atpalaiduojančių hormonų (beta endorfinų) gamybą smegenyse ir mažina streso lygį.
Jau įrodyta, kad veikia netgi bendravimas mintimis. Pateiksiu vieno mokslinio tyrimo pavyzdį, kuris parodė, kad net pagalvojimas apie draugus bei bendravimas su jais mintimis teigiamai veikia žmogaus smegenis ir savijautą.
Tyrėjai įvertino smegenų aktyvumą kompiuterinės tomografijos metu.
Meditacijos metu ir bendraujant mintimis su gerais draugais, smegenyse aktyvuojamos sritys, atsakingos už gerą savijautą: tos sritys, kurios gamina dopaminą, serotoniną, oksitociną ir kt mediatorius. Kaip kontrolinę grupę tyrėjai paėmė asmenis, kuriems buvo pasakyta galvoti apie Kalėdų Senelį. Kontrolinės grupės asmenų smegenyse teigiamo aktyvumo pokyčių nebuvo stebėta. Taigi nėra tas pats, apie ką mąstoma.
Kodėl svarbu ugdyti atjautą ir geranoriškumą
Atsiradus laisvo laiko, galima daugiau dėmesio skirti psichohigienai. Toks mąstymo būdas, dar vadinamas sanogeniniu, taip pat stiprina sveikatą. Pavyzdžiui, yra pratimas, kai siunčiami geri palinkėjimai iš širdies. Tai veikia netgi telomerus (DNR sekos, kurios su amžiumi trumpėja, todėl mes senstame – red.).
Pagal mokslininko Le Nguyeno straipsnį, publikuotą 2019 m. „Psychoneuroendocrinology“ žurnale, galima atlikti 5 savaičių gerų linkėjimų akciją, kasdien bent keletą minučių siunčiant pozityvias mintis: pirmąją savaitę – artimiausiam žmogui, antrąją – sau pačiam, trečiąją – kolegai, ketvirtąją – žmogui, su kuriuo santykiai sudėtingi, penktąją – visiems. Tai prisidės prie imuniteto stiprinimo ir geros savijautos.
Taigi kuo daugiau į savo gyvenimą įtrauksime pozityvių minčių, veiksmų ir įvykių, tuo labiau per neuropsichologinius mechanizmus visa tai teigiamai veiks mūsų savijautą ir nuotaiką.
Ką reiškia toks pozityvumo įtraukimas? Tai gali būti savanoriška veikla. Naujo pozityvumo gali būti kiekviename žingsnyje ir kiekvienoje profesijoje, pavyzdžiui, pardavėjas gali stengtis būti mandagesnis su pirkėju, vairuotojas – kartais palaukti keleivio, jei mato jį skubantį iš tolo, vadovas – labiau įsiklausyti į pavaldinį bei bandyti suprasti, kodėl jis vienaip ar kitaip pasielgė.
Atlikti veiksmus, kurie lemia ne tik asmeninę gerovę, bet ir prisideda prie bendrojo gėrio, yra ypač svarbu ir veikia sveikatinančiai. Kiekvienas mūsų veiksmas, mintis, kiekviena patirtis keliauja į mūsų smegenų saugyklą – hipokampą. Ten informacija apdorojama, o vėliau yra perduodama į kitas smegenų sritis bei galiausiai pasireiškia emocijų, jausmų ir nuotaikos pavidalu. Taigi jausmai yra ne momentinis blyksnis, o visos grandinės (minčių ir veiksmų) pasekmė.
Galima atlikti 5 savaičių gerų linkėjimų akciją, kasdien bent keletą minučių siunčiant pozityvias mintis.
Tokie periodai, kaip šis, padeda susimąstyti apie tai, kur mes esame ir kur link einame, paskatina ieškoti prasmingumo gyvenime. Daug kam gali suteikti stiprybės malda, susikaupimas, dvasingumo ugdymas. Galime netgi išmokti taupiau naudoti gamtos resursus, maistą, drabužius ir tuos įgūdžius, pasibaigus pandemijai, puoselėti toliau.
Vartotojiškumas pastaruoju metu buvo išaugęs iki maksimumo. Netgi tyrimai apie drabužių dėvėjimą rodė, kad dabar žmogus vieną drabužį užsivelka vos apie 7 kartus, o po to jo nebenaudoja. O anksčiau vidutinis drabužio dėvėjimas siekė 40 kartų.
Apibendrinant galima teigti, kad krizės ateina ir praeina. Praeis ir ši krizė. Žmonija išgyveno net po pasaulinių karų. Kiek ši pandemija paliks pasekmių, priklauso ir nuo žmonių sąmoningumo: kaip griežtai laikysimės karantino taisyklių ir tuo pačiu izoliuosimės tik pasyviai ar tą laiką išnaudosime pridėję savo asmeninių pastangų kūrybingai, sveikatinančiai veiklai bei savęs tobulinimui.
Juk nėra taip sunku dažniau pagalvoti apie pozityvius dalykus ir skirti daugiau dėmesio bendravimui su šeima, dažniau paskambinti savo artimiesiems. Pasistenkime ir tikėkimės, kad COVID-19 įveiks ne mūsų šalies ir pasaulio piliečius, o žmonių vartotojiškumą, egoizmą ir gamtos niokojimą.
