Profesorė J.Čelutkienė neabejoja, kad COVID-19 - tai pamoka tiek medikams, tiek pacientams, kuri paveiks miokardo infarkto susirgimų statistiką, ir tai išryškės artimiausiais mėnesiais. Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė įsitikinusi, kad būtina plėsti ir stiprinti nuotolines paslaugas, ruošti daugiau slaugytojų ir išnaudoti jų potencialą. Taip būtų pasiruošiama galimai antrai pandemijos bangai.
– Jeigu žmogaus cholesterolio kiekis kraujyje atitinka rekomenduojamą normą, ar tikimybė patirti miokardo infarktą yra didelė? Kokios dar priežastys tai lemia?
– Tikimybę patirti miokardo infarktą mes, kardiologai ir šeimos gydytojai, įvertiname pagal rizikos skaičiuoklę. Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje – vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Kai tikriname vidutinio amžiaus žmones Lietuvoje ir vertiname jų rizikos veiksnius, cholesterolis būna padidėjęs 90 proc. žmonių, kurie dalyvauja širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje, jos metu kasmet patikrinama apie 300 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Tačiau svarbu suprasti, kad cholesterolio norma dar nėra pakankamas rodiklis kalbant apie miokardo infarktą. Būtina fiksuoti ir kitus rizikos veiksnius, pavyzdžiui, aukštą kraujospūdį (jį turi apie 50 proc. minėtų pacientų). Rekomenduojama, kad jis neviršytų 140/90 mmHg, idealiu atveju – 130/80 mmHg.
Taip pat pavojų susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis kelia cukrinis diabetas, nutukimas. Tiesa, kai kurių miokardo infarkto rizikos veiksnių koreguoti negalime, pavyzdžiui, paveldimumo ir didėjančio žmogaus amžiaus.
– Ar sumažinus cholesterolio kiekį iki rekomenduojamos normos miokardo infarkto tikimybė stipriai sumažėja? Galbūt galima įvertinti procentais?
– Kardiologams ir šeimos gydytojams svarbiausia ne bendras, o mažojo tankio cholesterolis, dar vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu, kuris formuoja aterosklerozines plokšteles. Pas sveiką žmogų jis turėtų siekti ne daugiau kaip 3,0 mmol/l. Dažnai pacientų kraujyje randame 4,5 mmol/l. Pavyzdžiui, jei šį kiekį sumažiname 1 mmol/l, tikimybė susirgti miokardo infarktu sumenksta 23 proc. Jei sumažiname 2 mmol/l, rizika sumažėja net 50 proc.
Norėčiau paminėti, kad sveikesnis ir judresnis gyvenimo būdas gali būti tik papildoma prevencinė priemonė. Veiksmingiausias būdas sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, patvirtintas moksliniais tyrimais, – vaistų, mažinančių cholesterolio koncentraciją, taip vadinamų statinų, vartojimas. Tokie medikamentai išsiskiria tuo, kad stabilizuoja aterosklerozines plokšteles, ko negali užtikrinti kitos priemonės. Tuomet smarkiai sumažėja rizika, kad aterosklerozinė plokštelė įplyš. Tinkamas vaistų indikacijas turi nustatyti šeimos gydytojai ir kardiologai, atsižvelgdami į visumą pacientui būdingų rizikos veiksnių.
– Kokias didžiausias pacientų daromas klaidas, susijusias su rizika patirti miokardo infarktą, pastebite?
– Daugiausia mitais apipinti cholesterolį mažinantys vaistai – statinai. Didžiausia pacientų klaida – įsitikinimas, kad tokie medikamentai yra kažkoks blogis. Žmonės nepagrįstai baiminasi pašalinio vaistų poveikio. Dažnai pacientai su statinais susieja įprastinius raumens skausmus ar virškinimo trakto sutrikimus. Ilgametė mano, kaip medikės, patirtis rodo, kad neteisinga sieti šiuos pojūčius su vartojamais medikamentais.
Rizikos grupėje esantiems žmonėms statinai yra pagalbos priemonė gyventi kokybiškiau ir saugiau. Jie neleidžia ligai progresuoti, sumažina sveikatai grėsmingų atvejų skaičių ir pailgina žmogaus gyvenimo trukmę. Lietuvos kardiologų draugijos nariai pastebi, kad kitose Vakarų Europos šalyse visuomenė drąsiau vartoja statinus. Tai vaizdžiai koreliuoja su statistika: tokiose valstybėse mirtingumas keturiskart mažesnis nei Lietuvoje.
Taip pat būtina įsisąmoninti, kad cholesterolį mažinantys vaistai negali sukelti priklausomybės.
Dar viena pacientų bėda – nežinojimas, kokia jiems asmeniškai normali cholesterolio norma. Svarbu suvokti, kad jos absoliutinti negalima. Dažniausiai žmogaus, kuris neturi rizikos veiksnių, gyvena sveiką gyvenimo būdą, tinkamas mažojo cholesterolio kiekis gali būti ir 3 mmol/l. Gerokai griežtesnė cholesterolio kontrolė būtina tiems, kurie yra persirgę miokardo infarktu arba serga cukriniu diabetu, turi kitų rizikos veiksnių. Jų norma – mažiau 1,4 mmol/l. Pacientams, kuriems buvo du ar daugiau miokardo infarktų, tikslinis cholesterolio kiekis kraujyje turi siekti vos 1 mmol/l.
– Ar miokardo infarktų skaičius Lietuvoje per karantiną išaugo?
– Lietuvos kardiologų draugija ir Vilniaus universitetas šiuo metu kaip tik renka duomenis ir aiškinasi, kaip per karantiną pakito miokardo infarktų skaičius ir su tuo susijusių mirties atvejų skaičius. Tačiau apie tai kalbėti dar anksti – statistika paaiškės artimiausiais mėnesiais. Galiu tik pasakyti, kad per pandemiją akivaizdžiai sumažėjo su miokardo infarktu atvykstančiųjų į ligoninę skaičius. Galime daryti prielaidą, kad dėl to bus išaugęs mirties atvejų skaičius. Tikėtina, kad tokių atvejų daugiausia buvo balandį, kai visas pasaulis, o kartu ir sveikatos sistema, buvo labiausiai sustojęs.
– Per koronaviruso infekcijos piką apskritai atrodė, kad egzistuoja tik vienintelė liga. Ar kardiologai pajuto mažesnį dėmesį širdies ligoms?
– Besikreipiančiųjų dėl širdies ligų skaičius karantino metu smarkiai sumažėjo. Suteikta akivaizdžiai mažiau skubios pagalbos.
Pacientus stengėmės konsultuoti telefonu, jiems išrašyti būtinų vaistų receptus, tačiau tai neatstojo įprastų konsultacijų apimties. Vylėmės, kad žmonės nesikreipia, nes drausmingai vartoja vaistus. Tačiau turime duomenų, kad širdies ligoms gydyti ar rizikos veiksniams sumažinti skirtų vaistų vartojimas per karantiną sumažėjo. Sustojo širdies ir kraujagyslių prevencijos programa.
– Ko galėtume pasimokyti, jei ateitų antra pandemijos banga?
– Pirma koronaviruso infekcijos banga buvo pamoka, tikiuosi, išmokta, tiek medikams, tiek pacientams. Viliuosi, kad žmonės, prireikus skubios pagalbos, mažiau baiminsis atvykti į ligoninę. Svarbu suprasti, kad prasidėjus miokardo infarktui pacientui būtina per 4–6 valandas atverti užsikimšusią kraujagyslę. Kitu atveju įvyksta negrįžtami pokyčiai širdies raumenyje – jame formuojasi nekrozė, o po to – randas.
Žvelgiant į ateitį, būtina užtikrinti kokybiškesnes nuotolines paslaugas. Lietuvos kardiologų draugija ruošia projektą, kurį įgyvendindami dar labiau tobulinsime kardiologų įgūdžius, paruošime daugiau slaugytojų ir išnaudosime jų potencialą. Siekiame, kad jos galėtų sergančiam lėtinėmis ligomis koreguoti gydymą, išrašyti reikalingų vaistų, paaiškinti rizikos veiksnius.
Taip pat reikalingi patikimi e.sveikatos sprendimai. Būtina praplėsti nuotolinių paslaugų paketą. Turime galvoti, kokios priemonės užtikrintų kokybiškesnį nuotolinį konsultavimą. Pavyzdžiui, tai galėtų būti vaizdo kontaktas su pacientu. Labai naudinga praplėsti nuotolinės stebėsenos priemones: įtraukti įvairių signalų matavimus iš pacientų namų ir juos perduoti į duomenų centrą, priimti technologinius sprendimus, kurie leistų nuotolinės konsultacijos metu matyti paciento kardiogramą, instrumentinių tyrimų vaizdus.
