Už karantino sąlygų pažeidimą – kalėjimas
Be abejo, kasdien vis didėjantis informacijos srautas apie šimtus naujai mirusių bei papildomai tūkstančius užsikrėtusių negali neaudrinti vaizduotės apie nesustabdomai plintančią infekciją, kurią pasigavus tik vienas Dievas nuspręs – gyvensi ar mirsi, nes jokių specifinių gydymo metodų nėra, o iki vakcinos pagaminimo teks dar ilgai palaukti.
Pradinis koronaviruso infekcijos židinys Kinijos Hubėjaus provincijos Uhano miestas tapo vos ne dažniausiai pasaulio informacijos priemonėse minimu megapoliu, kuriame įvestas karantinas. Deja, atrodo, kad šiek tiek pavėluotai, nes infekcinis užkratas jau fiksuojamas daugiau negu 25 pasaulio šalyse ir, matomai, šis skaičius gali būti tik ledkalnio viršūnė.
Kai kuriose šalyse už karantino sąlygų pažeidimą grasinama kalėjimais, didžiulėmis piniginėmis baudomis ir panašiai.
Pasaulio valstybės taiko drastiškas užsikrėtusių ar buvusių kontakte izoliavimo priemones – asmenys, turėję kontaktą su užsikrėtusiaisiais, karantino laikotarpiui perkeliami į izoliuotas salas, karines bazes, atokiai esančius medicinos centrus, neišleidžiami iš kruizinių laivų bei savo namų. Kai kuriose šalyse už karantino sąlygų pažeidimą grasinama kalėjimais, didžiulėmis piniginėmis baudomis ir panašiai.
Daugelis aviacinių kompanijų jau nutraukė skrydžius į Kiniją. Nepamatysite Kinijos uostuose ir kruizinių laivų. Visiems buvusiems kontakte su užsikrėtusiais COVID-19 nustatytas karantino laikas – 14 dienų, nors yra informacijos, kad kai kuriais atvejais inkubacinis periodas gali siekti ir 24 paras. Reikia tikėtis, kad artimiausiu metu duomenys bus patikslinti.
Virusas ore neskraido
Blogiausia, kad inkubacinio periodo metu galimas viruso perdavimas sveikiems žmonėms, kas skatina greitą šio viruso plitimą. Ištirtas koronaviruso genomas. Ir, matomai, gera žinia yra ta, kad šio viruso RNR (ribonukleininė rūgštis) yra nestabili, todėl greitai suyra ore, o ant daiktų, odos gali išsilaikyti tik kelias valandas. Todėl gautų siuntų iš Kinijos dezinfekavimas (ką teko stebėti televizijos ekranuose) yra perteklinė apsaugos priemonė.
Gera žinia yra ta, kad šio viruso RNR (ribonukleininė rūgštis) yra nestabili, todėl greitai suyra ore, o ant daiktų, odos gali išsilaikyti tik kelias valandas.
Gerai žinoma, kad COVID-19 plinta oro-lašeliniu būdu, galimas užsikrėtimas ir per maistą. Vis dėlto nerimą kelia tai, kad, nežiūrint taikomų geriausių apsisaugojimo priemonių ligoninėse, gydant užsikrėtusius pacientus, stebimos pavienės Kinijos gydytojų mirtys.
Viruso invaziškumas tikrai labai didelis, todėl teko susidurti su kai kurių mokslininkų nuomone, kad kaukės neapsaugo nuo COVID-19.
Tikrai nenorėčiau sutikti su tokiais teiginiais, nes užsikrečiama, kada čiaudėjant ar kosėjant virusas su ligonio išskiriamo sekreto lašeliais patenka ant sveiko žmogaus gleivinių. Pats virusas savaime ore neskraido.
Net ir mažiausius sekreto lašelius medicininė kaukė pajėgi sulaikyti. Aišku, patartina kaukes keisti kelis kartus per dieną.
Kokie požymiai?
Užsikrėtus koronavirusu, klinikiniai požymiai panašūs į gripo, bet labai greitai prasideda plaučių uždegimas, todėl yra ne tik karščiavimas, kosulys, bet stebimas išreikštas dusulys dėl progresuojančio kvėpavimo nepakankamo.
Kinijos medikai aiškina, kad plaučių nuotraukose jie jau gali atpažinti specifinius požymius, būdingus COVID-19 sukeltai pneumonijai. Sukurti laboratoriniai testai leidžia nustatyti, ar žmogus užsikrėtęs šiuo koronavirusu, bet problema ta, kad dažniausiai šis virusas lokalizuojasi ir pažeidžia plaučių audinį, todėl tiriant tepinėlius, paimtus nuo tonzilių, gomurio, ryklės bei nosies gleivinės, rezultatų patikimumas gali būti tikrai ne 100%.
Ar Lietuva pasiruošusi kovoti su koronoviruso invazija? Atrodo, kad tikrai dedamos didelės pastangos, kad, reikalui esant, epidemiologinė situacija būtų suvaldyta.
Kas daroma?
1. Pradėta matuoti kūno temperatūra oro uostuose atvykusiems į mūsų šalį.
2. Išbandomos termovizinės kameros.
3. Nuolat sekami galimai turėję kontaktus su užsikrėtusiais.
4. Siūloma be apsilankymo gydymo įstaigose išduoti visam karantino laikotarpiui nedarbingumo lapelius visiems, kuriems buvo įtarimas, kad galėjo užsikrėsti koronavirusu.
5. Infekcinės ligoninės pasiruošusios ir pajėgios izoliuoti užsikrėtusius.
6. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija bet kada gali atlikti testus dėl užsikrėtimo COVID-19 virusu.
7. Šeimos gydytojai nuolatos aiškina savo pacientams, kaip apsaugoti save ir kitus nuo virusinės infekcijos:
- vengti žmonių susibūrimo vietų,
- atsisakyti (jei tas įmanoma) kelionių į šalis, kur fiksuojamas didesnis užsikrėtusių koronavirusu skaičius,
- neplautais pirštais neliesti akių, burnos ir nosies gleivinių,
- grįžus namo visada plauti rankas,
- kosėti bei čiaudėti į alkūnę,
- nesant būtinybei nevaikščioti į gydymo įstaigas, nes daug problemų galima su savo šeimos gydytoju išspręsti telefonu ir panašiai.
Deja, baimės akys tikrai didelės. Ne vienas šeimos gydytojas jau susidūrė su situacija, kai pacientai, esant aukštesnei kūno temperatūrai, atsiradus kosuliui, reikalauja atlikti testus dėl koronaviruso, nežiūrint to, kad nebuvo nei Kinijoje, nei bendravo su atvykusiaisiais iš šios šalies.
Kol kas tai dar pavieniai atvejai, dauguma tiki savo šeimos gydytojais, ir atrodo, kad sveikas protas kol kas dar nugali. Neabejotinai visas pasaulis ir kartu mūsų šalis susidūrė su didžiuliais iššūkiais ir tikrai norisi, kad mūsų sveikatos apsaugos sistema sėkmingai su tais iššūkiais susidorotų.
Prof. habil. dr. Julius Kalibatas yra Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas
