Riebalai – priešas Nr. 1
Visą gyvenimą įvairius vėžio atsiradimo veiksnius tyrinėjusi mokslininkė prof. Liudvika Laima Griciūtė (89 m.) teigia, kad jei būtų įmanoma atrasti vieną ar kitą produktą, apsaugantį nuo vėžio, būtų labai paprasta. Tačiau mes valgome daug skirtingų produktų ir nustatyti priklausomybes tarp jų ir vėžio labai sudėtinga. Kita vertus, nustatyta, kad tam tikros maisto produktuose esančios medžiagos iš tiesų apsaugo arba, atvirkščiai, skatina vėžio vystymąsi.
Pasirodo, šiuo požiūriu naudingesnės daržovės negu vaisiai. Būtent jose yra daugiau mūsų organizmui naudingų medžiagų. Teigiama, kad mitybos ypatumai vėžio riziką gali padidinti arba sumažinti nuo 20 iki 50 proc.
Reikia žinoti, kad kuo daugiau daržovės galime suvalgyti, tuo didesnį poveikį ji turi.
Labiausiai vėžio riziką didina gyvūninių riebalų perteklius maiste, taip pat raudonos mėsos vartojimas. Tyrimai rodo, kad daug riebalų vartojantys žmonės dažniau serga storosiso žarnos, krūties, priešinės liaukos vėžiu. Riebalai – pagrindinė nutukimo priežastis, o antsvorį turintys žmonės dažniau serga gimdos, tulžies pūslės, inkstų vėžiu. Maistas yra riebus, kai 100 g jo yra daugiau nei 20 g riebalų, saldus (saldų maistą, ypač saldžius gėrimus, taip pat reikia riboti) – kai 100 g jo yra daugiau nei 15 g cukraus.
Tuo tarpu maistas, kuriame gausu daržovių, ypač morkų, kopūstų, taip pat rupios duonos, kruopų, mažina vėžio riziką. Taip pat verta gerti žaliąją arbatą, kurioje gausu polifenolių, veikiančių kaip antioksidantai ir apsaugančių nuo vėžio. Remiantis epidemiologinių tyrimų duomenimis spėjama, kad iki 75 proc. padidinus daržovių ir vaisių savo racione, galima būtų išvengti 10–50 proc. virškinamojo trakto vėžio, o valgant mėsos tik kartą per savaitę – 3–5 proc. storžarnės vėžio atvejų. Apibendrinant – mityba, kurioje vyrauja augalinis maistas, vėžio riziką sumažina apie 11 proc.
Prieš vėžį ginkluojamės braškėmis
Beje, vėžio riziką mažina ir braškės. Eksperimento su žiurkėmis metu vienos tiriamosios grupės mityba buvo papildyta braškėmis. Nors iš pradžių šis produktas sukėlė daug diskusijų, kadangi pasirinkimas atrodė keistas, paaiškėjo, kad vėžio atvejų tarp šių žiurkių buvo mažiau.
„Kalbant apie priešvėžinę mitybą, vertingos morkos, taip pat pomidorai, kurie mažina prostatos vėžio riziką. Dėl didelio fitohormonų kiekio priešvėžinei mitybai labai tinka brokoliai. Dar veiksmingesni šiuo požiūriu yra dobilai, tačiau jais juk nesimaitinsime, nors eksperimentai su gyvūnais buvo atlikti.
Reikia žinoti, kad kuo daugiau daržovės galime suvalgyti, tuo didesnį poveikį ji turi. Pavyzdžiui, brokoliai vertingi dėl savo didelės masės, kurią galime suvalgyti. Dėl tos pačios priežasties vertingi ir kopūstai. Braškių ar net morkų tiek daug nesuvalgysime.
Daržovės turi priešvėžinį poveikį ne tik dėl jų sudėtyje esančių medžiagų, bet ir todėl, kad jos gerina virškinimą, kuris atlieka variklio funkciją organizme.
Taip pat skaitykite: Slapti simptomai, išduodantys krūties vėžį
Įvairios medžiagos, kurios išsiskiria virškinimo metu, organizuoja viso organizmo veiklą. Kai virškinimas sutrinka, sutrinka daugybė procesų, nes organizmas yra visuma, o kai jis išsibalansuoja, atsiranda daugiau galimybių prasidėti įvairiems pokyčiams“, – pasakojo L. L. Griciūtė.
Apie stebuklingus išgijimus
Ką mokslininkė mananti apie stebuklingus išgijimus, kai vėžiu sergantys žmonės pakeičia mitybą?
„Žinau atvejų, kai nuo vėžio žmonės pasveiko perėję prie žaliavalgystės, bet netikiu, kad visus taip galima išgydyti. Neseniai teko matyti pranešimą, kuriame buvo įrodinėjama, kad valgyti dideliais kiekiais vien daržoves ir vaisius taip pat nesveika. Taigi manyti, kad nesusirgsi, jei valgysi vien daržoves ar neapdorotą maistą, yra naivu.
Negalima valgyti vieno kokio nors produkto manant, kad jis sveikas. Deja, joks vienas produktas nuo vėžio neišgelbės, turi būti medžiagų kompleksas.
Su vegetarais atlikti tyrimai parodė, kad jie taip pat dažnai serga vėžiu, kaip ir visavalgiai. Taip pat neseniai skaičiau pasakojimą apie žmogų, kuris gyvendamas kaime ir valgydamas daug daržovių, jautėsi blogai, o kai išvyko į miestą ir padėjo valgyti daugiau mėsos, pasijuto kur kas geriau. Tai nesusiję su vėžiu, bet rodo, koks individualus yra žmogaus organizmas“, – aiškino pašnekovė.
Pasak L. L. Griciūtės, būna ir tokių pagijimų nuo vėžio, kurių niekaip neįmanoma paaiškinti. Manoma, kad vienas iš 10 tūkstančių pacientų pagyja dėl nesuprantamų priežasčių.
