„Šiandien sužinojome, kad per sekmadienį buvo nustatyti 32 nauji koronavirusu užsikrėtę asmenys ir tą dieną baigėm su 821 aktyviais atvejais. Pasižiūrėjau į savo prieš savaitę darytas prognozes ir palyginau su realia situacija bei Vilniaus universiteto kolegų darbu.
Mano kreivė brėžė apie 810–820 aktyvių atvejų, o kolegos iš VU prognozavo 883 atvejus. Smagu, kad mano prognozė pasitvirtino. Tačiau man smagiau kitas dalykas“, – rašo M.Stankūnas.
Pasak mokslininko, jį džiugina tai, kad pradėjus daryti daugiau testų dėl COVID-19 buvo tikimasi, jog susirgimų kreivė šaus į viršų. Tačiau išėjo priešingai, t. y. padidėjus testavimo apimčiai, diagnozuotų atvejų skaičius praktiškai nepakito: kovo 22 d. buvo atlikti 278 tyrimai ir nustatyti 44 atvejai, o balandžio 5 d. atlikti 1954 testai ir nustatyti 32 atvejai.
Anksčiau ar vėliau reikės priimti tokį rizikingą sprendimą. Ir jam jau reikia ruoštis šiandien.
„Tad kreivė „traukia“ žemyn, ir vakar buvo užfiksuotas pats mažiausias teigiamų atvejų procentas (1,64) nuo viso testavimo pradžios. Čia yra priežastis nedideliam optimizmui“, – įsitikinęs M.Stankūnas.
Ką, jo nuomone, reikėtų daryti su karantinu – tęsti ar ne?
„Hamletiškas klausimas, į kurį turės šią savaitę atsakyti vyriausybė. Dabar mes matydami, kas darosi kitose šalyse, esame tarsi „Dievo užantyje“. Tad daugelis yra labai atsargūs ir bijo kažką keisti, kad ši trapi ramybė nepasibaigtų.
Tačiau reikia sau pripažinti, kad anksčiau ar vėliau reikės priimti tokį rizikingą sprendimą. Ir jam jau reikia ruoštis šiandien, kad nebūtų tokie gyvybiškai svarbūs sprendimai padaromi per naktį.
Nuo pat šios pandemijos pradžios stebiu Naujosios Zelandijos veiksmus. Ji turi vieną iš geriausių pasaulyje sveikatos sistemų ir tikrai stiprią bei tarptautiniu mastu žinomą visuomenės sveikatos ir epidemiologijos specialistų bendruomenę.
Reikėtų pasakyti, kad jų situacija yra gana panaši į mūsiškę: Naujoji Zelandija turi 1106 diagnozuotus atvejus, Lietuva – 843 atvejus. Jei paskaičiuotume 100 tūkst. gyventojų, atitinkamai būtų 23 ir 31. Bet kalbant apie mirčių nuo COVID-19 skaičių, čia jų situacija yra daug geresnė – 1 (lyginant su mūsų 14).
Manau, jeigu ir mes padarytume greitus ir nepamatuotus sprendimus, visos mūsų pastangos iki šiol gali tiesiog nueiti veltui, – svarsto mokslininkas.
Ir nors Naujoji Zelandija tikrai tvarkosi labai neblogai (tai byloja vienas mažiausių mirštamumo procentų pasaulyje), premjerė Jacinda Ardern griežtai atsisako kalbėti apie bet kokį karantino sušvelninimą anksčiau numatyto laiko.
Tikriausiai viena tokio atsargumo priežasčių galėjo būti Otago universiteto mokslininkų parengta prognozė, kas bus, jei dabar bus „susimauta“ (atsiprašau už tokį išsireiškimą). Manau, jeigu ir mes padarytume greitus ir nepamatuotus sprendimus, visos mūsų pastangos iki šiol gali tiesiog nueiti veltui“, – svarsto mokslininkas.
M.Stankūno nuomone, išeiti iš karantino reikia labai po truputį ir labai apgalvotai. Kad tai įvyktų, reikalingi tokie žingsniai:
1) sudaryti plačią ekspertų grupę, kurioje tikrai būtų specialių žinių turintys higienistai, epidemiologai, visuomenės sveikatos specialistai ir pan.;
2) aiškiai įvardinti, kokius objektyvius rodiklius pasiekę galime kalbėti apie tam tikrų karantino priemonių švelninimą;
3) įvardinti aiškius reikalavimus (infekcijų valdymo srityje) organizacijoms, kurios norės atnaujinti veiklą;
4) vykdyti sugriežtintą kontrolę, kaip šių reikalavimų yra laikomasi;
5) ypač atidžiai sekti epidemiologinę situaciją.
