Anot profesoriaus, ši žinia vaikų ligų gydytojų pediatrų labai laukta. Tyrimai rodo, jog šiuo metu pasaulyje dominuojanti koronaviruso delta atmaina ir Lietuvą jau pasiekusi naujausia atmaina omikron dažniau į ligos patalą paguldo būtent jauno amžiaus žmones ir vaikus. Be to, neretai COVID-19 prasirgę mažieji pacientai patenka į gydymo įstaigas dėl sunkių komplikacijų. Tarp jų – ir skiepų priešininkų dažnai linksniuojamas miokarditas.
Ministerijai pateikė rekomendacijas, kur ir kaip skiepyti
„Neseniai susitikę su kolegomis iš Lietuvos pediatrų draugijos nusprendėme ir savo rekomendacijas pateikėme Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM). Pagrindinė žinia aiški: skiepyti 5–11 metų vaikus reikia, nes naudos ir rizikos santykis akivaizdžiai nusveria į naudos pusę“, – kalbėjo gydytojas.
Pasak jo, Lietuvos pediatrų draugija ministerijai rekomendavo ir keletą konkrečių dalykų. Pavyzdžiui: 5–11 metų vaikus skiepyti tose gydymo įstaigose, kuriose dirba vaikų ligų specialistai. Be to, prieš vakcinavimą pediatrai ar kiti gydytojai specialistai, dirbantys su vaikais, turėtų pacientus apžiūrėti, įvertinti jų būklę, aptarti visus tėvams rūpimus klausimus, susijusius su vaiko sveikata prieš ir po vakcinavimo.
„Vaikų, o ypač mažų vaikų, skiepijimas, visada jautri tema. Tai dar labiau sujautrėja, kai kalba pasisuka apie koronavirusą. Todėl su kolegomis labai aiškiai sutarėme, kad skiepijant nuo koronaviruso 5–11 m. amžiaus pacientus, tai daryti reikėtų ne ledo arenose ir panašiose vietose, bet gydymo įstaigose, kur dirba vaikų ligų specialistai. Kodėl jie? Nes būtent vaikų gydytojai gydo vaikus, geriausiai žino jų ligas, domisi tendencijomis, naujausiais tyrimais. Jų turimos žinios šiuo atveju be galo vertingos tiek kalbant apie fizinę, tiek ir emocinę vaikų bei tėvų sveikatą prieš ir po vakcinacijos“, – savo nuomonę išsakė prof. R.Kėvalas.
Jo teigimu, nesant galimybės, kad vaiką prieš skiepijimą apžiūrėtų pediatras ir kitas vaikų ligų specialistas, tai galėtų padaryti vaiką gydantis terapeutas, pavyzdžiui, šeimos gydytojas.
Kartu su kolegomis iš Lietuvos pediatrų draugijos paruoštomis rekomendacijomis medikas pasidalijo ir su 15min.
Lietuvos pediatrų draugijos rekomendacijos
- Lietuvos pediatrų draugija rekomenduoja skiepyti 5–11 m. amžiaus vaikus nuo COVID, o ypač rizikos grupės vaikus.
- Rizikos grupės vaikai – tai sergantys lėtinėmis ligomis (nutukimu, diabetu, onkologinėmis, plaučių, širdies, virškinimo organų, inkstų, sąnarių-jungiamojo audinio, endokrininėmis, nervų sistemos, psichiatrinėmis, imunodeficito ligomis, taip pat vaikai po organų transplantacijos; globos įstaigų vaikai.
- Lietuvos pediatrų draugija taip pat rekomenduoja prieš COVID skiepijimą pasitarti su vaikų ligų gydytoju, o neturint tokios galimybės – su kitu vaiką prižiūrinčiu gydytoju, pavyzdžiui, šeimos gydytoju.
Naudos ir rizikos santykių svarstyklės: „už“ daugiau
Jungtinės Amerikos Valstijos vienos pirmųjų priėmė sprendimą ir nuo COVID ligos pradėjo skiepyti 5–11 m. vaikus. Nuo gruodžio 1 d. tai daro ir Europos Sąjunga – šiuo metu tokio amžiaus vaikus jau vakcinuoja Italija, Austrija, Estija, Danija, Švedija. Vokietija, Belgija dar delsia.
Lietuvoje vis pasigirsta kalbų, kad luktelėti ir geriau išanalizuoti kitų šalių pavyzdžius, reikėjo ir mums. Tačiau prof. R.Kėvalo nuomone, Lietuva priėmė teisingą sprendimą nedelsti ir jau šiemet pradėti skiepyti 5–11 m. amžiaus vaikus.
Jis ragino pamiršti nuostatą, kad vaikai serga nesunkiai ir kad COVID-19 pandemija nėra vaikų problema. Priešingai – naujausios dvi koronaviruso atmainos – delta (kuri dominuoja pasaulyje) bei omikron – aršiau puola būtent vaikus.
Tuo labiau kad pirmieji omikron atvejai fiksuoti ir Lietuvoje.
Skiepų nauda abejojantys ar net ją neigiantys tėvai bijo galimų šalutinių ir ilgalaikių pasekmių. Viena jų – miokarditas. Tačiau prof. R.Kėvalas pabrėžia, kad šiuo metu turimi duomenys rodo, jog nėra fiksuota nė vieno miokardito atvejo 5–11 m. amžiaus vaikams po skiepo nuo koronavirusinės infekcijos.
„Kur kas labiau rizikuojama, jei vaikas perserga COVID-19. Multisisteminis uždegiminis sindromas, apie kurį daug kalbama, sunkūs miokarditai net po besimptomių formų – visa tai matėme savo akimis Vaikų ligų skyriuje, – pasakojo profesorius. – Panaši statistika ir kalbant apie vyresnius vaikus. Tarkim, 12–18 metų vaikams tikimybė susirgti miokarditu persirgus COVID-19 yra 30 kartų didesnė nei pasiskiepijus.“
Tiek vaikus, tiek paauglius rekomenduoja skiepyti „Comirnaty“
Tokios nuomonės laikosi ir prof. R.Kėvalo kolegos pediatrai. Kaip teigiama Lietuvos pediatrų draugijos valdybos pareiškime, remiantis pasauline statistika, apie trečdalis vaikų, gydomų ligoninėje dėl COVID-19, patenka į vaikų intensyvios terapijos skyrius. Didesnę riziką užsikrėsti bei sunkiai sirgti turi vaikai, sergantys gretutinėmis neurologinėmis, kardiovaskulinėmis ar lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, pirmo tipo cukriniu diabetu, nutukimu, vaikai su imunosupresinėmis būklėmis.
Be to, kitaip nei suaugusiesiems, vaikams ir paaugliams būdingas daugiasisteminis uždegiminis sindromas dar vadinamas MIS-C arba PIMS-TS, kuris išsivysto praėjus kelioms savaitėms po užsikrėtimo SARS-CoV-2 (koronavirusu). Jis sukelia stiprų uždegimą daugelyje audinių ir organų bei juos pažeidžia. Ši būklė gali būti pavojinga gyvybei, todėl dažnai yra gydoma intensyvios terapijos skyriuje.
Kitaip nei suaugusiesiems, vaikams ir paaugliams būdingas daugiasisteminis uždegiminis sindromas, išsivystantis praėjus kelioms savaitėms po užsikrėtimo koronavirusu.
Vaikų ligų gydytojai atkreipia dėmesį ir į dar vieną tendenciją, kurios svarbu nepamiršti, kalbant apie vaikų vakcinavimą nuo koronaviruso.
„Mokslinėje literatūroje vis daugiau kalbama ne tik apie suaugusiųjų, bet ir vaikų pokovidinį sindromą. Tai tokia organizmo būklė, kuomet praėjus ūminei COVID-19 infekcijos stadijai vaikai jaučia išliekančius ligos simptomus (nuovargį, raumenų, sąnarių ar galvos skausmą, kvėpavimo sutrikimus ar kt.) arba skundžiasi atsiradusiais naujais (virškinamojo trakto sutrikimais, nemiga, nerimu ar net depresija).
Italų mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė SARS-CoV-2 infekcija persirgusių vaikų, simptomus jaučia ilgiau nei 17 savaičių ir net 43 proc. sutrinka kasdienė veikla bei psichosocialinė raida.
Visi šie duomenys rodo, kaip svarbu sumažinti neigiamą pandemijos poveikį vaikams. Kartu su tiesiogine nauda sveikatai, efektyvi imunizacija prieš koronavirusą galėtų sumažinti ir reikšmingą šios pandemijos socialinės deprivacijos įtaką vaikams. Todėl Lietuvos pediatrų draugija bei Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinika ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinika rekomenduoja:
- 12–18 m. vaikų skiepijimą Europos Sąjungoje registruotomis COVID-19 vakcinomis. Šiuo metu Europos vaistų agentūroje yra patvirtintos ir užregistruotos dvi vakcinos, tinkamos vaikams, t. y. „Comirnaty“ (gam. Pfizer-BioNTech) bei „Spikevax“ (gam. Moderna).
- Povakcininis miokarditas yra labai reta skiepijimo komplikacija. Jis pasireiškia dažniau jauno amžiaus ir vyriškos lyties asmenims. „Spikevax“ (gam. Moderna) vakcina, dažniau nei „Comirnaty“ gali sukelti miokarditą, todėl remiantis CDC (JAV), Skandinavijos šalių rekomendacijomis, Lietuvos pediatrų draugija rekomenduoja 12–18 m. vaikus skiepyti „Comirnaty“ (gam. Pfizer – BioNTech) vakcina.
Ji atitinka visus saugumo ir imunogeniškumo reikalavimus“, – teigiama Lietuvos pediatrų draugijos išplatintame pranešime.
Kam skiepytis svarbiausia?
Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo teigimu, vakcina nuo koronaviruso naudinga visiems vaikams be išimties. Tačiau labiausiai ji reikalinga lėtinėmis ir autoimuninėmis ligomis sergantiems vaikams, pavyzdžiui, kuriems nustatytas nutukimas, endokrinologinės, imunologinės ligos, kurių imunitetas be galo imlus virusams. Taigi ir koronavirusui.
Apibendrindamas vakcinos nuo koronaviruso naudą ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams medikas išskyrė kelis argumentus.
Suprasti akimirksniu: ARGUMENTAI „UŽ“ SKIEPIJIMĄ
- Tai padės apsaugoti vaikus nuo sunkios COVID-19 eigos ir galimų komplikacijų, tarp kurių – ir miokarditas, ir multisisteminis uždegimo sindromas, per pastaruosius keletą mėnesių diagnozuotas nemažam skaičiui mažųjų pacientų, prasirgusių COVID-19. Dalis jų buvo patekę ir į Intensyviosios terapijos skyrių;
- Tai padės apsaugoti ne tik vaikus, bet ir artimuosius: tėvus, senelius, kitus artimus asmenis, su kuriais šeima nuolat bendrauja ir palaiko gyvą kontaktą. „Danijoje tuo paremta vaikų vakcinacijai skirta informacinė kampanija. Jos žinia – kad paskiepiję vaiką apsaugome ir tėvus bei kitus artimuosius“.
- Tai padės užbaigti pandemiją. Jau nuo pandemijos pradžios kalbėta, jog vienas iš realiausių scenarijų, kaip užbaigti pandemiją – didžiosios visuomenės dalies imunitetas. Jį įgyti, pasak profesoriaus, galima dviem būdais: sunkiuoju ir lengvuoju. „Sunkusis“ – prasirgimas, kuris nebūtinai praeis be pasekmių. Statistika rodo, kad net ir lengva COVID-19 forma prasirgę vaikai vėliau patiria įvairių su sveikata susijusių problemų, kurios gali tęsti nuo kelių savaičių iki pusmečio. Retais atvejais – ir ilgiau. „Lengvasis“ kelias – vakcinacija. Šalių, kuriose vaikų skiepijimas prasidėjo anksčiau, patirtis rodo, jog ryškių šalutinių poveikių po skiepo patiria labai mažas procentas pacientų. Dažniausiai tai įprastos vietinės reakcijos po skiepo: nedidelė temperatūra, dūrio vietos maudimas, paraudimas, kurie paprastai praeina per parą su arba be papildomo simptomų gydymo.
Ar tai saugu?
15min rašė apie tai, jog vakcinų saugumas – didžiausio prioriteto dalykas. Tuo rūpinasi ne viena institucija Lietuvoje ir Europos Sąjungoje.
Svarbu pabrėžti, kad Lietuvoje ir kitur Europos Sąjungoje 5–11 metų amžiaus vaikai skiepijami tik viena iš rinkoje esančių vakcinų nuo koronaviruso.
Tai mažesnio tūrio „Comirnaty“ (gam. „BioNTech ir Pfizer“) vakcina. Ką tai reiškia? Vaikams skirtoje vakcinoje yra 10 mikrogramų COVID-19 mRNR (veikliosios medžiagos), vaikui bus suleidžiama 0,2 ml tūrio vakcinos dozė. Šio amžiaus vaikai skiepijami dviem dozėmis. Antroji skiepo dozė suleidžiama po 21 dienų, t. y. maždaug po trijų savaičių.
Kaip ir suaugusiems bei vyresniems vaikams, mažamečiams vakcinos bus leidžiamos į žastą.
Priminsime, kad 12–17 metų amžiaus šiuo metu Lietuvoje gali rinktis iš dviejų rinkoje esančių vakcinų nuo koronaviruso: tai „Comirnaty“ arba „Spikevax“ (gam. „Moderna“). Jei pasirenkama „Comirnaty“ vakcina, antrasis skiepas suleidžiamas po 21 d. Jiems ir suaugusiems skirtose vakcinose yra 30 mikrogramų COVID-19 mRNR, o vienos dozės tūris sudaro 0,3 ml.
Jei 12–17 metų amžiaus pacientas pasirinks „Spikevax“ (gam. „Moderna“) vakciną, taip pat prireiks dviejų dozių. Antroji doze galės būti suleista po 28 d., t. y. maždaug po mėnesio.
Daugiau informacijos apie vaikų vakcinaciją nuo koronaviruso, taip pat ir atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus pateikiami ČIA.
Norinčių skiepytis skaičius auga
Registracija vaikų skiepijimui pradėta praėjusią savaitę. Kaip skelbia BNS, karštosios linijos 1808 duomenimis, trečiadienio rytą skiepams buvo užregistruota apie 2 tūkst. minėto amžiaus vaikų.
Tačiau vėliau vos per kelias valandas šis skaičius paaugo dvigubai ir siekė 4–5 tūkst.
Nuo koronaviruso skiepyti 5–11 metų vaikus lapkričio pabaigoje rekomendavo Europos vaistų agentūra.
