Įsidėmėkite: maisto papildai negydo!
Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto dėstytojo, Visuomenės sveikatos katedros vedėjo prof. dr. Rimanto Stuko, maisto papildas priskiriamas maisto produkto kategorijai, o tai reiškia, kad jame esančios biologiškai aktyvios medžiagos (vitaminai, mineralai ir pan.), turi tik mitybinį arba fiziologinį poveikį.
„Reikia suprasti, kad maisto papildas neturi jokio gydomojo poveikio. Jis tik papildo mūsų mitybą medžiagomis, kurių mes turėtume gauti su maistu, bet dėl nevisavertės mitybos negauname, kurių mums reikia dėl padidėjusio organizmo poreikio arba maiste, kurį tradiciškai valgome, jų yra labai mažai ar jos randamos augaluose, kurių maistui nevartojame. Kadangi maisto papilde tos medžiagos yra koncentruotos, jos padeda palaikyti organų ir organizmo sistemų veiklą.
Maisto papildai skirti tik sureguliuoti fiziologines funkcijas, kurios gali būti sutrikusios.
Tačiau dar kartą pabrėžiu: maisto papildai skirti tik sureguliuoti fiziologines funkcijas, kurios gali būti sutrikusios, išsibalansavusios. Jeigu jau ne tik sutrikusi fiziologinė funkcija, bet ir patologinis procesas, nereikia tikėtis, kad maisto papildas išgydys. Būtent todėl ant maisto papildų pakuotės pagal Europos Sąjungos reikalavimus negali būti jokių teiginių, susijusių su gydomuoju poveikiu. Be to, maisto papildas turi būti vartojamas neviršijant nustatytos rekomenduojamos dozės, kadangi tai koncentruotas maisto produktas“, – teigė pašnekovas.
Galima nejausti jokio poveikio
Dažnai žmogus pats gali susigaudyti, kokių maistinių medžiagų jam reikia ar kurių jis gauna su maistu nepakankamai. Kita vertus, R.Stuko pastebėjimais, dalies Lietuvos gyventojų raštingumas mitybos srityje yra nepakankamas, todėl galbūt verta pasitarti su gydytoju, mitybos specialistu ar su vaistininku.
„Tenka girdėti, kad kartais asmenys, užsiimantys maisto papildų prekyba „iš rankų į rankas“ teigia, jog tam tikri maisto papildai gydo kai kurias ligas, netgi vėžį, todėl rekomenduojami vartoti šiems pacientams. Tai akivaizdi apgavystė. Terapinio poveikio jie neturi, tik padeda sureguliuoti organizmo fiziologines funkcijas, dėl to žmogus gali jaustis šiek tiek geriau“, – patarė neapsigauti mitybos specialistas.
Tiesa, egzistuoja ir kitas kraštutinumas, kai maisto papildus vartojančiam žmogui atrodo, kad jie neturi jokio poveikio, nes jo subjektyviai visiškai nejaučia. Pasak pašnekovo, taip teigia žmonės, kurie, ko gero, tikisi gydomojo jų poveikio.
„Maisto papildas tik papildo organizmą tam tikromis medžiagomis ir šis poveikis subjektyviai gali būti nejuntamas. Juk kai pavalgome sveikatai palankios pusryčių košės, nesakome, kaip gerai ta košė mus veikia. Tiesiog kai žmogus valgo sveikai, jis jaučiasi gerai. Taip pat reikia žiūrėti ir į maisto papildą“, – teigė R.Stukas.
Kada reikia vartoti maisto papildų?
Pasak jo, yra situacijų, kai tam tikrus papildus vartoti reikia. Pavyzdžiui, vegetarams, kad jie iš augalų pasisavintų geležį, būtinas vitaminas B12, tačiau jo augaluose nėra, tik mėsoje. Todėl jiems reikia vartoti maisto papildą.
Vyresniame amžiuje žmonės turi problemų dėl dylančių sąnarių kremzlių. Šiuo atveju taip pat gali padėti maisto papildai, kurie padeda atstatyti sutrikusią kremzlės struktūrą. Jeigu lūžinėja nagai, šerpetoja oda, fiziologinę funkciją atstato vitaminai E, D; regėjimo funkciją palaikyti padeda vitaminas A, imuninei sistemai naudingas vitaminas C.
Tačiau susirgus vitaminas C stebuklingai ligos neišgydys. Tiesa, kai kuriais atvejais tos pačios veikliosios medžiagos, kurios yra maisto papilduose, gali būti ir vaistuose, tačiau daug didesnėmis koncentracijomis. Pavyzdžiui, vitaminas C gali būti ir vaistas, bet jis jau visai kitaip vartojamas ir jį turi skirti gydytojas. Savigyda šiuo atveju nereikėtų užsiimti.
Paprastai žmogus tiksliai nežino, kurių medžiagų jam tikrai trūksta, todėl reikėtų rinktis kompleksinius maisto papildus.
Vienas iš vitaminų, kuris visada rekomenduojamas tamsiuoju metu laikotarpiu, yra vitaminas D, kurio mūsų platumose su saule gaunama nepakankamai. Kadangi valgome mažai žuvies ir jūros gėrybių, taip pat mums trūksta omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių.
Rekomendacija šaltajam sezonui
„Kalbant apie šį metų laiką, imuninę sistemą reikia stiprinti visiems, todėl pravartu pavartoti kompleksinių vitaminų ir mineralų. Mat paprastai žmogus tiksliai nežino, kurių medžiagų jam tikrai trūksta, todėl reikėtų rinktis kompleksinius maisto papildus, kuriuose vitaminų ir mineralinių medžiagų dozės yra apie 100 proc. rekomenduojamos paros normos. Jie tokiomis dozėmis tikrai nepakenks, net jei kurių nors medžiagų mums ir nereikia, bet, tikėtina, bus naudingi“, – patarė pašnekovas.
R.Stuko teigimu, jeigu žmogus daug dėmesio skirtų visavertei mitybai, idealiu atveju visų reikalingų medžiagų gautų su maistu, tačiau Lietuvos gyventojų mitybos tyrimai rodo, kad mūsų mityba neatitinka rekomendacijų, yra nevisavertė, palanki lėtinėms mitybos sąlygotoms ligoms vystytis, žmonės valgo daug jau paruošto vartoti maisto, į kurį pridėta konservantų, maistas dirbtinai pasendintas, todėl jame mažiau vitaminų. Taip pat nepakankamai vartojama vaisių ir daržovių, daržovių vartojimas netgi mažėja.
Būtent todėl mitybos specialistas įsitikinęs, kad didžiajai daliai gyventojų retkarčiais pravartu pavartoti kompleksinių vitaminų ir mineralinių medžiagų maisto papildų, tačiau, kaip jau minėta, tai nereiškia, kad juos vartoti reikėtų nuolat ir saujomis.
Į ką atkreipti dėmesį
Šiuo metu maisto papildų pasiūla labai didelė. Kaip nepasiklysti šioje gausybėje?
„Viena vertus, yra maisto papildų rinka prisotinta. Kiekvienas gamintojas nori savo produktą parduoti, todėl ieško kokių nors jo privalumų – kuo jo papildas gali būti geresnis už kitus. Pastaruoju metu daugeliu atvejų aktyviosios medžiagos būna išgautos iš augalų, t. y. yra natūralios. Jos pateikiamos mikrokapsulėse, kurios praeina skrandžio rūgštųjį barjerą, patenka į žarnyną nesuskilusios ir gali būti geriau įsisavinamos.
Taigi atsiranda naujos kartos maisto papildų, todėl pirkdami maisto papildą turėtume perskaityti visą informaciją, kuri yra ant pakuotės, palyginti keletą maisto papildų, pagaliau pasikonsultuoti su vaistininku. Informacinio lapelio maisto papildai neturi, bet visa informacija surašoma ant pakuotės. Ir jei maisto papildas turi kokį nors privalumą prieš kitus, tikrai bus nurodyta ant pakuotės“, – aiškino R.Stukas.
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
