Šiandien ši iniciatyva jungia jau daugiau nei 40 šalių, toliau renkamos lėšos socialinėms iniciatyvoms ir pradėtos naujos – rengiamos rekomendacijos, kaip išvengti problemų, susijusių su psichine sveikata, rašoma išplatintame pranešime.
Psichinės sveikatos ir žmogaus teisių srityje jau keletą dešimtmečių dirbantis prof. Robertas van Vorenas sako, jog Lietuvos tvarkymasis su pandemija, ypač pirmosios bangos metu, išryškino skirtumus su Vakarų Europa, pavyzdžiui, Nyderlandais.
„Olandai gerokai labiau abejoja tuo, ką sako valdžia – tai yra gerai. O valdžia prašo žmonių prisiimti atsakomybę, kas irgi gerai. Tačiau Nyderlanduose buvo tiek daug diskusijų dėl atsako į pandemiją, dėl kaukių, ką daryti ir ko ne, kad dabar žmonės jau niekuo nebetiki – ir neprisiima atsakomybės.
Dalis žmonių galvoja tik apie save, nesirūpina, kad gali užkrėsti kitus. Tuo tarpu Lietuvoje žmonės jau pirmąją dieną pradėjo laikytis taisyklių – tai padėjo sumažinti pirmos bangos pandemijos poveikį šalyje“, – teigia profesorius.
Lietuva turėtų peržiūrėti psichinės sveikatos paslaugas
Savaime suprantama, pandemija turi neigiamą poveikį mūsų visų psichinei sveikatai – ir ne tik tų, kuriuos kamuoja obsesinis kompulsinis sutrikimas, skatinantis nuolat švarinti savo aplinką.
„Pirmosios bangos metu viskas dar buvo nauja, įdomu, dabar – tik nemalonu. „Zoom“ patogu darbui, bet stokoja asmeninio kontakto, o susitikimų gali turėti daugiau nei įprasta, bet be galimybės reflektuoti – tu niekur nekeliauji, tik sėdi prie kompiuterio. Tai labai kenkia psichinei sveikatai. Galiausiai, dabar suprantame, kad tai ne paskutinė pandemija, gali ateiti blogesnė“, – visame pasaulyje žmonėms nerimą keliančias mintis įvardija R. van Vorenas.
Lietuvoje gyvenantis „Globalios iniciatyvos psichiatrijoje“ vadovas pasidalino ir savo požiūriu į tai, kaip valstybės turėtų reaguoti į pandemiją, gerbdamos žmonių psichinę sveikatą. Anot jo, valdžia turėtų atidžiai peržiūrėti šalyje vykdomas psichinės sveikatos paslaugas – pirmiausia, įvertinti, ką šiose paslaugose reikėtų keisti, ir, antra – sukurti tvarką, kaip pandemijos metu reikėtų reaguoti nekenkiant gyventojų psichinei sveikatai.
„Problema ta, kad Lietuvoje iki galo nebuvo įvykdyta psichinės sveikatos paslaugų reforma. Šioje srityje buvo daug atlikta per pirmus 10–12 metų po nepriklausomybės atkūrimo.
Kai apie 2002 m. bandėme modernizuoti psichiatrines ligonines, tai buvo labai įdomus laikas, daug nuveikta, įsteigėme krizių įveikimo centrą, vis dar vienintelį Lietuvoje. Planavome įkurti mobilias psichinės sveikatos komandas, bet jos taip ir neatsirado.
Šiuolaikinėje psichinės sveikatos priežiūroje specialistai žmones lanko namuose, o Lietuvoje žmonės atsiduria arba psichinės sveikatos centruose, arba ligoninėje“, – šalies sveikatos apsaugos sistemą aptaria VDU profesorius.
Svarbus faktorius – valdžia, suprantanti socialinio solidarumo svarbą
Prof. R. van Voreno manymu, valdžia turėtų skirti didesnį dėmesį socialiniam solidarumui ir suprasti, kad žmonės, turintys psichinių sutrikimų, turi išlikti visuomenėje kaip visaverčiai jos nariai. Kas ketvirtas žmogus savo gyvenime susiduria su psichinės sveikatos problemomis. O jis juk turi šeimą, draugus – vadinasi, iš esmės nėra žmonių, kurie nebūtų su jomis susidūrę.
Kas ketvirtas žmogus savo gyvenime susiduria su psichinės sveikatos problemomis.
„Nejaugi mums teks laukti, kol koks nors ministras Lietuvoje viešai pasakytų – aš sirgau depresija, bet pasveikau. Arba – vis dar sergu, kovoju su ja. Norvegijos ministras pirmininkas trims mėnesiams paliko postą dėl depresijos, vėliau sugrįžo. Net Ronaldas Reaganas paskelbė, kad serga Alzheimeriu ir pasitraukia iš viešo gyvenimo – tai turėjo milžinišką poveikį JAV psichinės sveikatos paslaugoms“, – sako R. van Vorenas, papildydamas, jog psichinės sveikatos integravimas yra viena iš valdžios pareigų: skatinti suvokimą, jog visuomenėje yra trapių žmonių, kuriems reikalinga apsauga, pagalba.
Profesoriaus nuomone, nueinančios valdžios sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kartais ėmėsi ginčytinų sprendimų – pavyzdžiui, dėl alkoholio, kurio draudimai, pasak jo, kartais peržengė sveiko proto ribas. Tačiau reikšminga, kad A.Veryga yra psichiatras – tvarkantis su pandemija, ministras, turintis žinių psichiatrijos srityje, gali padėti išvengti klaidų.
„Vakarų Europoje, komandose, kurios sprendė, kokių priemonių imtis, nebuvo psichologų ar psichiatrų. Padarytos didžiulės klaidos, pavyzdžiui, visiškai uždaryti slaugos namai, nesuteikiant apsaugos priemonių. Nyderlanduose pusė mirusiųjų buvo slaugos namuose – šių žmonių negalėjo lankyti giminės, jie buvo visiškai izoliuoti. Daugelis, 85–90 metų žmonės, sakė: „Aš vis tiek mirsiu, tad verčiau mirsiu nuo viruso, tačiau bent pamatysiu gimines, užuot praleidęs metus jų nematydamas.“ Šis balsas turi būti išgirstas, ieškant mechanizmų, kaip pagerinti visuomenės gyvenimą“, – tikina R. van Vorenas.
Įsibėgėjus „Kartu per atstumą“, akcijos iniciatoriai jau ėmėsi kitų darbų – nauja iniciatyva „Build Back Better“, kurią R. van Vorenas pradėjo kartu su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis, rengia taisykles, rekomendacijas, kaip ateityje, ištikus kitoms pandemijoms, galima išvengti problemų, susijusių su psichine sveikata.
Rengiamas ir tinklalapis, skirtas psichinei sveikatai – patarimams, kaip savarankiškai išvengti nerimo, depresijos ir kitų sutrikimų, kur gauti profesionalią pagalbą ir kaip pasitelkti kognityvinę elgesio terapiją palaikant savo psichinę sveikatą.
Iniciatyva susilaukė sėkmės visame pasaulyje – nuo Afrikos iki Ukrainos
Balandžio pradžioje Robertas van Vorenas atkreipė dėmesį į viešojoje erdvėje netaisyklingai vartojamą terminą „socialinis atstumas“ kalbant apie saugaus atstumo laikymąsi siekiant išvengti infekcijos. Nemažai žmonių pasaulyje ir taip stokoja socialinių kontaktų, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus, turintieji negalią ar psichikos sutrikimų – todėl toks terminas, skatinantis dar didesnę jų izoliaciją, yra labai žalingas.
Šiai idėjai ir buvo skirta jo inicijuota pasaulinė akcija „Mind the Gap“ („Kartu per atstumą“) – atkreipti dėmesį į žmones, kuriems dėl izoliacijos šiuo metu dar sunkiau nei kitiems, ir pakviesti politikus, žiniasklaidą ir kitus viešus asmenis vartoti tikslesnę frazę „fizinis atstumas“, palaikant socialinį solidarumą su tais, kam kontaktų dabar ypač reikia.
Iniciatyva sulaukė didelės sėkmės, vos per mėnesį prie jos prisijungė 50 organizacijų iš viso pasaulio, tarp jų – Pasaulio psichiatrijos asociacija, Pasaulinė psichinės sveikatos federacija ir kitos. Akcija pasiekė įvairiausius pasaulio kampelius, buvo pristatyta net 40 kalbų, padėjo rinkti lėšas įvairioms socialinėms iniciatyvoms, pavyzdžiui, maisto paramą psichinių sutrikimų turintiems žmonėms Pietų Afrikoje.
Socialinės globos namai – sovietinis palikimas, kuris turi keistis
Akcija „Kartu per atstumą“ ypatingą dėmesį skyrė Ukrainai ir ten esantiems socialinės globos namams, kurie pandemijos metu yra itin pažeidžiami dėl ten esančių sąlygų. Tokios institucijos veikia ir Lietuvoje.
Tai sovietinis palikimas, siaubingos vietos, kur gyvenimas sustojęs, o 99 proc. jų gyventojų iš ten niekada neišeis. Tarsi įkalinimas iki gyvos galvos už nepadarytą nusikaltimą.
„Tai sovietinis palikimas, siaubingos vietos, kur gyvenimas sustojęs, o 99 proc. jų gyventojų iš ten niekada neišeis. Tarsi įkalinimas iki gyvos galvos už nepadarytą nusikaltimą. Karantino metu šios institucijos yra dar labiau izoliuotos nei paprastai, o veiklos jose nėra. Kai tokia įtempta situacija, o tu gali tik žiūrėti į sieną ir laukti valgio, tai veda iš proto. Daugybės žmonių būklė pablogėjo. Parengėme kampaniją, paaiškindami tai visuomenei ir politikams, nes norime, kad ši sistema pasikeistų“, – paaiškina prof. R. van Vorenas.
Pasak profesoriaus, vykstant karantinui, gyvenimas tokiose institucijose tampa itin sudėtingas – pirmiausia, dėl palankių sąlygų skleistis virusui. Žmonės čia dažnai apgyvendinti po keturis ar šešis vienoje nedidelėje patalpoje, apsaugos priemonės nenaudojamos, o pamainomis dirbantys darbuotojai gali lengvai platinti infekciją.
„Be to, pacientams neteikiama jokia informacija. Tad pandemijos metu, atkirtus paskutinius ryšius su išoriniu pasauliu, kai tu girdi nebent gandus, kad kažkas vyksta, bet nežinai kas, tai tikrai veikia tavo psichinę sveikatą. Negana to, reikia nepamiršti, jog apie trečdalis gyventojų tose institucijose į jas patenka ne dėl medicininių priežasčių – visuomenė nori juos izoliuoti, giminės – jais nusikratyti arba jie yra našlaičiai ir pan. Jie tokie patys žmonės, kaip mes. Siaubinga, kai esi uždarytas ir nežinai, kas vyksta“, – pasakoja „Kartu per atstumą“ iniciatorius.
Akcijos metu šiems socialinės globos namams buvo renkamos lėšos siekiant už jas nupirkti apsaugines priemones, kadangi Ukrainos valdžia jų neparūpino. Iš viso „Kartu per atstumą“ šiam tikslui pavyko surinkti 65 tūkst. eurų – kaukėms, pirštinėms, apsauginiams kostiumams ir t. t. Lėšos renkamos ir mobiliesiems telefonams bei maršrutizatoriams, kadangi socialinės globos namuose taip pat labai apribotas telefono ir interneto ryšys.
Apie „Kartu per atstumą“
Pavasarį, prasidėjus pandemijai, VDU pradėjo tarptautinę iniciatyvą „Kartu per atstumą“, kurios tikslas – kviesti visuomenę vietoje termino „socialinis atstumas“ rinktis tikslesnį – „fizinis atstumas“ ir, svarbiausia, pasirūpinti socialinių ryšių stokojančiais, vyresnio amžiaus, negalią arba psichikos sutrikimų turinčiais žmonėmis, palaikyti su jais ryšį.
Susipažinti su iniciatyva galima tinklalapyje https://www.covidandmentalhealth.eu/.
