Kaip rašo S.Čaplinskas, Pietų Korėjoje 111 žmonių antrą kartą atliktas testas taip pat buvo teigiamas.
„Nors šiuo metu vykdomi tolesni epidemiologiniai tyrimai, manoma, kad greičiausiai tai buvo viruso „suaktyvinimas“, o ne „pakartotinis užsikrėtimas“. Bet kuriuo atveju, nors palyginti mažas atvejų skaičius, į šią neįprastą tendenciją reikės atsižvelgti ieškant vakcinos.
Pasaulis dar tik keletą mėnesių kovoja su virusu, todėl sunku žinoti, kas nutiks ateityje. Tikėtina, kad teigiami testai iškart po pasveikimo rodo, kad organizmas ir toliau išskiria viruso nukleino rūgštis (RNR), bet reikia pažymėti, kad PGR (polimerazės grandininės reakcijos) tyrimai negali atskirti „gyvo“ viruso nuo jo „neinfekcinės RNR“.
Net ir „mirus“ virusui, jo RNR fragmentai vis dar lieka ląstelėse. Galime daryti prielaidą, kad tai tiesiog susiję su vienos ligos epizodu, kai lengva forma sergantiems ar kliniškai pasveikusiems pacientams viruso kiekis nukrenta žemiau PGR testo aptikimo ribos ir duoda neigiamus tyrimo rezultatus. Tai nutinka ir gripo bei kitų virusinių kvėpavimo takų ligų atvejais“, – aiškino medikas.
Pasak jo, kitoms seniau žinomoms koronavirusų padermėms susiformuoja nevienodas imunitetas, kuris skiriasi mėnesiais ar metais, tačiau apie COVID-19 vis dar yra labai mažai duomenų.
Naujausias rezusinių makakų tyrimas Kinijoje rodo, kad beždžionėms apsauginis imuninis atsakas susiformuoja, tačiau dar reikia daugiau duomenų, ar tai būdinga ir žmonėms.
„Bet kuriuo atveju, jau buvau rašęs, kad laboratorinių tyrimų rezultatai labai priklauso nuo to, iš kur ir kaip buvo paimtas paciento tyrimo mėginys (vystantis infekcijai viruso koncentracija atskirose kūno vietose skiriasi ir iš viršutinių kvėpavimo takų leidžiasi žemyn į žarnyną), o taip pat ir nuo laboratorijos kvalifikacijos.
Gera žinia, kad Lietuvoje be PGR tyrimų jau prieinami ir pradėti naudoti kokybiški greitieji antikūnų nustatymo testai, kurie padės atsakyti į klausimą, kuriems su koronavirusu susidūrusiems žmonėms jau susiformavo imunitetas“, – svarstė S.Čaplinskas.
