Visame pasaulyje ir Lietuvoje sergančiųjų tuberkulioze skaičiui nuolat mažėjant, Romainių tuberkuliozės ligoninė tapo Romainių ligonine ir yra skirta ne tik šia liga sergantiems pacientams.
Daugiau apie ligoninės pokyčius ir mažėjantį sergamumą tuberkulioze pasakoja prof. Skaidrius Miliauskas, Romainių ligoninės direktorius, rašoma Kauno klinikų pranešime žiniasklaidai.
– Kam Romainių ligoninė yra skirta, be tuberkuliozės gydymo paslaugų teikimo?
– Romainių ligoninėje gydomi ne vien tuberkulioze sergantys pacientai. Numatoma, kad ateityje daugiausia bus teikiamos slaugos ir palaikomojo gydymo bei paliatyviosios pagalbos paslaugos. Šių paslaugų Lietuvoje trūksta ir jaučiamas didžiulis jų poreikis.
Reikia paminėti, kad tuberkuliozė vis dar išlieka rimta visuomenės sveikatos problema. Sergančiųjų sumažėjo kelis kartus, bet asmenų, kuriuos dėl užkrečiamumo reikia izoliuoti ir gydyti, vis dar turime.
– Koks yra sergamumas tuberkulioze Lietuvoje?
– Prieš dešimt metų Lietuvoje nustatytas 1781 tuberkuliozės atvejis, o pernai – 738 atvejai. Kaune situacija dar geresnė – 2018 metais tarp Kauno savivaldybės gyventojų nustatyta 84 tuberkuliozės atvejai, o 2022 metais du kartus mažiau (42 atvejai).
– Kokie yra rizikos veiksniai?
– Tuberkuliozė labiausiai pavojinga žmonėms, turintiems nusilpusį imunitetą: užsikrėtusiems žmogaus imunodeficito virusu, gydomiems sisteminiais gliukokortikosteroidais, biologine terapija, po organų transplantacijos ir pan. Taip pat tiems, kurių artimoje aplinkoje (kartu gyvenant ar dirbant) yra aktyvia plaučių tuberkulioze (dar vadinama atvira tuberkuliuozės forma) sergantis ir dar negydomas žmogus.
– Ar yra vakcinų, kuriomis galima pasiskiepyti nuo tuberkuliozės?
– Šiuo metu suaugusiems skirtų vakcinų nuo tuberkuliozės nėra. Lietuvoje naujagimiams, kaip ir visame pasaulyje, naudojama daugiau kaip šimto metų senumo BCG vakcina. Ji apsaugo tik nuo sunkiausių tuberkuliozės formų, be to, baigiantis vaikystei, dažniausiai baigiasi ir vakcinos veikimas.
Suaugusiems padės sveika mityba ir sveikas gyvenimo būdas. Derėtų vengti kontakto su sergančiaisiais atvira plaučių ar gerklų tuberkuliozės forma, kuomet yra didžiausia tikimybė užsikrėsti.
– Kas labiausiai lėmė sergančiųjų tuberkulioze mažėjimą pasaulyje ir Lietuvoje?
– Gerėjančios gyvenimo sąlygos ir greitesnė diagnostika molekuliniais genetiniais metodais. Šiuo metu tuberkuliozę galima patvirtinti per dvi valandas nuo mėginio paėmimo. Taip pat padeda naujų vaistų, kurie skirti atsparios tuberkuliozės gydymui, įdiegimas į klinikinę praktiką.
– Kokia yra situacija su vaistams atsparia tuberkuliozės forma?
– Mažėjant bendram tuberkuliozės atvejų skaičiui, atsparios tuberkuliozės santykinė dalis atrodo didesnė, nors bendras sergančiųjų daugeliui vaistų atsparia tuberkulioze skaičius išlieka panašus.
– Ar galima tikėtis, kad ši liga išnyks?
– Sergančiųjų tikrąja tuberkulioze mažės, bet vis dar turime daug žmonių, užsikrėtusių tuberkuliozės mikobakterijomis (vadinamąja latentinė tuberkuliozės infekcija). Esant latentinei tuberkuliozės infekcijai, gyvenimo eigoje tikra (aktyvi) tuberkuliozė gali išsivystyti nusilpus imunitetui. Literatūros duomenimis, tik 5-10 procentų užsikrėtusių tuberkuliozės mikobakterijomis gyvenimo eigoje suserga aktyvia tuberkulioze. Manau, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, liks tik pavieniai sergančių tuberkulioze atvejai.
