Žmonės plūstelėjo į gamtą
Sinoptikai artimiausiu metu žada atšilimą, sako, net iki 14 laipsnių. Tuoj į savo naminį CV įsirašysime ir pirmąjį karantininį savaitgalį. Jau matėme praėjusį, kas dėjosi miškuose, parkuose ir pažintiniuose takuose. Atrodė, kad prieš pirmadienio izoliaciją namuose visi skubėjo ne tik į prekybos centrus prisipirkti maisto mažiausiai dviem savaitėms, bet ir „atsivaikščioti į priekį“, nes greitai nepajus gryno oro gūsio.
Kiek 15min apklausė pažįstamų, laiką leidusių saulėje, pastebėjimai panašūs: žmonės šalinasi vienas kito, prasilenkdami, regis, net stengiasi nekvėpuoti ir sulaikyti orą. Vieni suka iš tako, sutikę priešais pakeleivį, kiti susižvalgo akimis ir vienas kitam nusišypso. Su kaukėmis dar buvo mažai, tiesiog visi jaukinosi ir pratinosi pakitusias gyvenimo būdo sąlygas.
Tačiau ar tikrai viskas taip katastrofiška, kai žmogus žmogui – potenciali „koronė“?
Asmeniškai 15min GYVENIMO kolektyve žurnalistės eina sportuoti į aikštes ir miškus rytais, kai nėra žmonių – tik tie, kurie vedžioja šunis laaaabai saugiais atstumais.
Tačiau ar tikrai viskas taip katastrofiška, kai žmogus žmogui – potenciali „koronė“? Ar prasilenkiant kažkur ant striukės užšoka virusas ir laikosi 9 paras? O gal jis kažkur mėtosi ant žemės ir parsinešame jį namo – ant batų?
Klausimų gali pačių įvairiausių, nes dabar galva turi kaip niekada daug laiko kurti ir vystyti įvairiausias viruso plitimo teorijas. Kas yra mitai, o kas – tiesa? Kokių taisyklių laikytis, laisvalaikį leidžiant gamtoje?
TAIP PAT SKAITYKITE: Lietuviai karantino akivaizdoje plūsta į miškus ir pažintinius takus – kai kur net sausakimša
Saugu laikytis 2 metrų atstumo
Pasak šeimos gydytojo, Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus, virusas iš tiesų tam tikrą laiką gali išbūti atviroje erdvėje, ypač sausame ore, kur nėra vėjo. Tačiau kiek laiko – mes nežinome.
Kita vertus, didžiausia rizika užsikrėsti yra visgi nuo kosinčio ar čiaudinčio žmogaus, kuris tokiu būdu skleidžia virusą į orą, jeigu nuo jo esame metro atstumu. Visiems žmonėms laikantis dviejų metrų distancijos, mes galime būti gana saugūs.
„Mes su tokia situacija susiduriame pirmą kartą, todėl sunku pasakyti vienareikšmiškai. Kinų rekomendacijos griežtesnės, jie rekomenduoja vaikščioti, kiek įmanoma, mažiau, bet aš linkęs manyti, kad visgi išeiti reikia, nes streso poveikis dėl uždarų patalpų žmonėms, ypač iš demokratinių valstybių, gali būti didesnis“, – svarstė pašnekovas.
Taigi būti lauke, mediko manymu, galima ir reikia, bet labai svarbi socialinė distancija. Visi vaikščiojantys turi suprasti, kad negalima vienam prie kito iš skirtingų šeimų prisiartinti arčiau nei per du metrus. Taip pat būtina laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo – prisidengti tai darant alkūne ar nosine.
TAIP PAT SKAITYKITE: Patarimai, kaip saugoti save ir artimuosius karantino metu
Kada verta dėvėti kaukes?
„Bet kuris žmogus, turintis simptomų, į lauką turėtų išeiti tik su medicinine kauke. Dabar jų gauti sudėtinga, tačiau blogiausiu atveju galima tokią kaukę pasisiūti: tarkime, keli sluoksniai medvilnės jau galėtų užtikrinti apsaugą. Visiems lauke vaikščioti su kaukėmis ar respiratoriais tikrai nėra prasmės, kaip minėjau, tai daryti turi tik sergantieji.
Visiems lauke vaikščioti su kaukėmis ar respiratoriais tikrai nėra prasmės, kaip minėjau, tai daryti turi tik sergantieji.
Taip pat saugotis turėtų aptarnaujantis personalas – kasininkės, vaistininkės, parduotuvių pardavėjos, kurios susiduria su žmonių srautais. Galbūt galima būtų svarstyti ir dėl keliaujančiųjų viešuoju transportu, ypač kai susidarantis atstumas tarp žmonių – mažiau nei metras“, – aiškino V.Kasiulevičius.
Taigi keliaujantys savo transportu ar būnantys atvirame ore kaukių gali nedėvėti, jeigu jiems pavyksta išlaikyti dviejų metrų distanciją tarp kitų žmonių.
Medikai ne kartą yra užsiminę, kad medicininės kaukės tik sergantįjį apsaugo nuo aplinkinių, bet nepadeda apsisaugoti nuo viruso, tačiau vaistinių darbuotojas galima pamatyti dėvinčias kaip tik medicinines kaukes.
Pasak V.Kasiulevičiaus, iki pirmadienio, kol Lietuva netapo protrūkio zona, medicininių kaukių dėvėjimas iš tiesų turėjo prasmės tik tiems, kurie serga.
Bet kuris žmogus, turintis simptomų, į lauką turėtų išeiti tik su medicinine kauke.
„Tačiau dabar jos tampa naudingos visais mano anksčiau išvardintais atvejais. Jos nėra tokios efektyvios kaip respiratoriai, bet visgi gali apsaugoti nuo užsikrėtimo“, – teigė medikas.
Saviizoliacijos gali nesilaikyti apie 50 proc. žmonių
Daugelis medikų Lietuvoje ir užsienyje kalba apie tai, kad koronavirusu per keletą mėnesių prasirgs dauguma žmonių. Kiti teigia, kad epidemijos mastai paaiškės per artimiausią mėnesį.
Epidemiologas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas Giedrius Vanagas savo feisbuko paskyroje pasidalino svarstymais, kodėl Lietuvoje registruojama tiek mažai susirgimų atvejų ir kodėl esama saviizoliacija nėra tokia veiksminga, kaip norėtųsi.
„Kodėl mažai registruota atvejų? Todėl, kad niekas netestuoja rizikos grupėje esančių asmenų“, – teigia jis.
Pasak mokslininko, pagal esamas tyrimų apimtis registruotų atvejų skaičius yra logiškas, tačiau rizikos grupėje yra per 9 tūkst. asmenų, kurie grįžo iš užsienio ir nebuvo ištirti. Ši skaičių, ko gera, reikėtų dvigubinti ar trigubinti, jei įtrauktume visus kartu gyvenančius asmenis. O ką jau kalbėti apie neišaiškintus atvejus, kai žmonės perserga lengva forma.
„Saviizoliacija būtų tinkamas būdas, jei visi rizikos grupės asmenys jos laikytųsi, tačiau čia kalbame apie tai, kad izoliacijos nauda dalies žmonių nėra suvokiama, nes tai jų sveikatos būklei neturi įtakos. Todėl, tikėtina, kai kurie jų iš dalies nesilaiko taisyklių. Kiek nesilaiko, galima būtų spręsti pagal kitų Lietuvoje vykdomų profilaktikos programų apimtis, kuriose dalyvauja iki 50 proc. visų tikslinės grupės asmenų.
14 dienų išsėdėti namie aktyviam žmogui yra sunku, tad, manyčiau, besilaikančiųjų karantino sąlygų skaičiai turėtų būti panašūs arba net mažesni. Kita vertus, Lietuvoje rizikos grupės asmenimis nelaikomi kiti šeimos nariai, todėl jie turi visas galimybes lankytis viešose vietose ir užkrėsti kitus imlius asmenis, jei patys užsikrėtė nuo savo šeimos nario. Taigi liga turi visas galimybes plisti“, – teigė G.Vanagas.
SAM: parkų apgultis – nepageidaujamas reiškinys
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) taip pat išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriuo primena, kad asmenims, kuriems 14 dienų privaloma izoliuotis namuose, nes jie grįžo iš užsienio, eiti į lauką, jei tai gali sukelti pavojų kitiems asmenims, negalima. Išeiti į lauką galima tik tuo atveju, jeigu asmuo tikrai gali užtikrinti, kad jo buvimas lauke niekam nesukels pasekmių, pavyzdžiui, buvimas savo balkone, terasoje, nuosavame kieme, kuriame nesutiks kitų žmonių.
Visiems kitiems žmonėms, kuriems netaikomi izoliavimosi (saviizoliacijos) reikalavimai, reikėtų vadovautis vienu principu – saugus atstumas. Tokių pačių sąlygų turėtų laikytis ir tėvai su vaikais, taip pat naminių gyvūnų turintys gyventojai. Jie savo pasivaikščiojimams ir žaidimams turėtų rinktis tokias vietas, kuriose būtų galima išlaikyti 2 metrų atstumą nuo žmonių.
Pamačius žaidimų aikštelę, kurioje jau žaidžia viena šeima su vaikais, reikėtų paieškoti kitos aikštelės.
Tad pamačius žaidimų aikštelę ar smėlio dėžę, kurioje jau žaidžia viena šeima su vaikais, reikėtų pasivaikščioti ir paieškoti kitos aikštelės. Vaikų saugumu visų pirma turi pasirūpinti tėvai. Tad tėvų pareiga šiuo metu yra paaiškinti vaikams tokio elgesio priežastis ir tikslus.
Sportuoti lauke galima tik tokiu atveju, jei žmogui netaikoma 14 dienų izoliacija. Visgi sportuojant taip pat būtina laikytis visų sveikatos saugumo rekomendacijų.
Pasak SAM, pažintinių takų, parkų, apgultis yra nepageidaujamas reiškinys karantino metu. Žmonių susibūrimai draudžiami tiek viduje, tiek lauke. Visos šios priemonės būtinos norint apsaugoti tiek save, tiek savo artimuosius, tiek pažeidžiamiausius visuomenės narius.
