„Turime ir 16–18 metų vaikų, jau turinčių šių bėdų, tačiau daugiausiai pacientų, kuriems yra apie 40 metų. Tai riba, kai žymiai pradeda augti aukštą kraujospūdį turinčių žmonių skaičius. Nuostata, kad tai tik vyresnio amžiaus žmonių bėda, yra mitas. Didžioji dalis pacientų – dirbantys, pakankamai jauni žmonės, kurie dėl šios ligos atsiduria sveikatos rizikos grupėje ar netgi anksti miršta“, – sakė pašnekovas.
Tokias tendencijas, pasak V.Kasiulevičiaus, lemia tai, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios padidėja kraujospūdis, yra pirminės arterinės hipertenzijos liga, kuri išsivysto dėl daugelio veiksnių.
40 metų – tai riba, kai žymiai išauga aukštą kraujospūdį turinčių žmonių skaičius.
Įtakos turi ir genetika, tačiau visgi stipriausias veiksnys – gyvenimo būdas, kuris keičia mūsų organizmo parametrus: dėl sėdimo gyvenimo būdo mažėja judrumas, auga kūno svoris, išsibalansuoja cukraus kiekis kraujyje, o nuolatinis stresas dirgina mūsų nervų sistemą. Visi šie veiksniai kelia mūsų kraujospūdį.
Kitaip tariant, vystosi simpatinis hiperaktyvumas: stresas ir įtampa paveikia mūsų nervų ir hormoninę sistemas, o jos savo ruožtu – širdies ir kraujagyslių sistemą. Taigi jei norime išvengti šių bėdų, pirmiausiai turime keisti gyvenimą būdą bei griežtai laikytis skirto gydymo.
Štai 10 paprastų taisyklių, kurios, pasak gydytojo, gali padėti medikams ir pacientams geriau sutarti. Reikėtų pridurti dar daugiau – aukštą kraujospūdį turinčius žmones apsaugoti nuo mirties.
10 taisyklių
1. Normalus kraujospūdis yra 120/80 milimetrų gyvsidabrio stulpelio ramybėje arba 120/80 mmHg, o 140/90 mmHg yra ta riba, kai jau seniai aiškiai įrodyta, kad toks lygmuo sukelia daugiau infarktų, insultų ir mirčių. Vis daugiau įrodymų, kad jaunesniems negu 40 metų žmonėms geriausia neviršyti ir 120/80 mmHg.
Žinau visus tuos klausimus pilnomis vilties akimis: ,,O kas, jeigu šiek tiek kraujospūdžio daugiau, nes dabar jau tikrai nevalgysiu druskos, sportuosiu ir pasikeisiu negrįžtamai, tik neskirkite man vaistų!“ Jau 20 metų man pacientai užduoda tuos pačius klausimus ir kalba tuos pačius dalykus: ,,Bijau šalutinių poveikių, nenoriu jaustis ligoniu, tai taip neseksualu ir taip nemadinga, aš dar jaunas, mano senelis ir tėtis jokių vaistų negėrė.“
Mielieji, galiu nuraminti – jūs ne vieniši. Pacientai abejoja visur, tik pasitikėjimo medikais lygis skiriasi. Daug mieliau atsiduoti maisto papildų ir burtų guru, kurie visiškai už nieką neatsako? Deja, tai jūsų neišgelbės.
2. Kraujospūdį mažinantys vaistai nėra koks skanėstas ar maistas. Nuo vienų kraujospūdį mažinančių vaistų jūs sausai kosėjate, nuo kitų jaučiate silpnumą, treti dažnai varo šlapintis. Galima keisti vienus vaistus kitais, jeigu šalutinio poveikio per daug. Tačiau kaip tai beskambėtų negailestingai, vaisto šalutinis poveikis dažniausiai yra vaisto veikimo įrodymas.
Visa bėda, kad jeigu jūsų kraujospūdis pakilo aukščiau kaip 140/90 mmHg ir laikosi toks keletą mėnesių, ką bevalgytumėte ir kiek kartų su šuniu apeitumėte namą, vaistus gerti privalote, nes jų nevartodami jūs tiesiog... per anksti mirsite.
3. ,,Kodėl 2 paras vartoju vaistus, bet nejaučiu jokio poveikio?“ Kantrybės. Palaukite 2 savaites, tada spręskite. Lėtai pradedantys veikti vaistai sukels mažiau nepatogumų ateityje.
4. ,,Kodėl gydytojas skiria kelis vaistus? O kas atsitiks, jeigu gersiu tik vieną?“ Ar tikrai pasieksite 120/80 mmHg kraujo spaudimą vienu vaistu? Net jeigu taip, galbūt antrą vaistą gydytojas paskyrė, kad gerėtų jūsų inkstų funkcija ar pasišalintų per didelis susikaupusių skysčių kiekis. Pagaliau kam tada slapta vos ne kasdien čiulpiate kaptoprilio tabletes, jeigu manote, kad užtenka vieno vaisto? Mėgstate pasivažinėjimą amerikietiškais kalniukais, kai kraujospūdis šokinėja? Tačiau jūsų organizmas to tikrai nemėgsta ir tai jums greitai įrodys.
5. ,,Kraujospūdis man sumažėjo, dėkui daktarui už pastangas, einu pailsėti nuo gydymo, o kai vėl pakils, vėl gersiu vaistus.“ Prisiminkite arbatinuką, kai užviręs vanduo prasiveržia pro dangtelį. Jūsų taktika man primena norą laikyti viską arti virimo temperatūros – kai ima kunkuliuoti, ugnį prigesini, o kai vanduo nurimsta, vėl ugnį padidini. Esate tarsi magas, kuris žaidžia su ugnimi. O iš tiesų žaidžiate su likimu.
6. ,,Ar vasarą turiu gerti vaistus, jeigu gyvenu sodyboje, kurioje grynas oras, uogos ir vaisiai, gal galiu atostogauti?“ Jeigu jūsų neįtikina arbatinuko taisyklė, bent jau kasdien stebėkite kraujospūdį ir būkite sąžiningas su savimi, kai po kelių savaičių kraujospūdis vėl ims kilti.
7. ,,Aš gydausi, kaip rekomendavo mano gydytojas, bet kraujospūdis vis tiek aukštas.“ Taip tikrai atsitinka. Jeigu kažkas negali jums padėti išspręsti problemos, tai nereiškia, kad negali to padaryti niekas. Jeigu tikrai kasdien vartojate paskirtą gydymą, bet jis neefektyvus, turite siekti pagalbos ten, kur gali ir moka jums padėti. Atsparias aukšto kraujospūdžio formas gydo Santaros, Kauno klinikų ir kitų medicinos įstaigų gydytojai kardiologai.
8. Nepamirškite, kad normalus kraujospūdis yra prioritetas, net kai sergate kitomis ligomis ir kai kartu tenka vartoti kitus vaistus. Tuomet pasitarkite su savo gydytoju, kaip tie visi vaistai sugyvens tarpusavyje. Pavyzdžiui, skausmą malšinantys vaistai gali mažinti aukšto kraujospūdžio gydymui skirtų vaistų efektyvumą.
9. Vartojant kraujospūdį mažinančius vaistus mažiausiai kartą per metus reikia nustatyti kreatinino ir kalio koncentraciją kraujyje, atlikti šlapimo tyrimą bei kardiogramą.
10. Kraujospūdį mažinančių vaistų vartojimas jums nesuteikia jokios indulgencijos nesveikam gyvenimui (rūkyti, gerti alkoholį ir siurbti visus kelyje pasitaikančius angliavandenių ir riebalų mišinius), greičiau priešingai – kuo sveikiau gyvensite, t. y. aktyviai judėsite bent 150 minučių per savaitę, miegosite bent 7–8 valandas per parą, valgysite daugiau daržovių vietoj mėsos, tuo mažiau ir mažesnių dozių vaistų jums prireiks.
Taigi gydymas derinamas su sveika gyvensena. Jeigu žmogus nesirūpina savo gyvensena, jokie vaistai nebus tokie efektyvūs, kaip galėtų būti. Įrodyta tai daug kartų, bet mes nebūtume žmonės, jeigu visko nenorėtume patirti savo kailiu.
