Medikės teigimu, išvengti šių ligų padėtų tinkama mityba, profilaktiškai atliekami reikiami kraujo tyrimai, kraujospūdžio reguliavimas ir gyvenimas be rūkalų: „Klasikinis pavyzdys – Šiaurės Karelija, kurioje pirminės prevencijos priemonės mirčių skaičių sumažino 75 proc. [...] Vadinasi, galima.“
– Infarktų daugėja visame pasaulyje. Prieš dvejus metus Lietuvoje buvo užregistruota apie 7 tūkst. infarktų, pernai – apie 9 tūkst. Per pastaruosius 30 metų ypač drastiškai daugėja vyrų infarktų. Vyrų amžiaus grupėje iki 45 metų kraujotakos ligos sudaro net 15 proc. mirčių. Koks amžius yra rizikingas širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis?
– 2012 m. ir 2013 m. mirčių struktūroje kraujotakos sistemos ligos Lietuvoje sudarė 56,6 proc. Ką tai reiškia? Kad kas antras žmogus Lietuvoje miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų. O pasaulio vidurkis yra 29 proc. Bet mes nesame vieniši, su šia problema susiduria beveik visa Rytų Europa, žinoma, ir Latvija bei Estija. Tik estams mažinti kraujotakos susirgimų ir mirčių nuo jų skaičių sekasi kiek geriau.
Vyrai pradeda sirgti 10 metų anksčiau, yra nemažai jaunų ir vidutinio amžiaus vyrų, kuriems ta liga – tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Bet ji nėra netikėta
Kalbėdama apie vyrų ir moterų mirtingumo skirtumus, noriu pabrėžti, kad 2012 m. vyrų mirčių struktūroje kraujotakos sistemos ligos sudarė 47,8 proc., o moterų – net 65,6 proc. Taigi mitas, kad infarktais, insultais serga išimtinai vyrai, jau seniai paneigtas. Vyrai pradeda sirgti 10 metų anksčiau, yra nemažai jaunų ir vidutinio amžiaus vyrų, kuriems ta liga – tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Bet ji nėra netikėta. Pagrindinė infarkto priežastis aterosklerozė prasideda labai anksti. Įrodyta, kad aterosklerozinės plokštelės kai kuriose kraujagyslėse susiformuoja 2–3 gyvenimo dešimtmetyje. Moterys suserga vėliau ir tai pagrindinė moterų, kurioms per 65 metų, mirčių priežastis.
– Dažniausiai žmogus nemiršta kaip niekur nieko. Simptomus vyrai jaučia, bet į juos nekreipia dėmesio. Kas lemia, kad prasideda širdies ligos?
– Lemia genetiniai veiksniai, paveldimumas, bet mes per mažai apie tai galvojame. Reikia išsiaiškinti, ar širdies ir kraujagyslių ligomis sirgo pirmos eilės giminaičiai. Ar buvo ankstyvų mirčių, infarktų, insultų. O paveldėtus genus provokuoja gyvensenos rizikos veiksniai, kurių yra nemažai. Rizikos veiksniai žinomi visiems, bet kol žmogus nieko nejaučia simptomų, į juos nekreipia dėmesio.
Lemiamas veiksnys – genetika ir ateroskleroziniai, nors ir labai nedideli, kraujagyslių pažeidimai, kurių mes nejaučiame. Jei kraujagyslės švarios, sveikos, elastingos, nestandžios, nelinkusios spazmuoti, jei širdies raumenis maitinančių kraujagyslių sienelės lygios, be aterosklerozinių plokštelių, cholesterolio sankaupų, jei jų vidinis sluoksnis endotelis yra slidus, glotnus, prie jo nelimpa kraujo krešėjimo ląstelės trombocitai, tuomet mes galime pakelti ir didesnį stresą, kraujospūdį ir darbo krūvį. Galbūt pavojus tada mažesnis. Vis dėlto mes nežinome, ar jau yra aterosklerozinių plokštelių kraujagyslėse. Kraujagysles ne taip paprasta ištirti.
– Netinkamas gyvenimo būdas alina širdį. Ji pavargsta, tačiau susirūpinti dažnai priverčia tik jau pažengusi liga. Kokios širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės priemonės?
– Tiek fizinis, tiek psichologinis krūvis širdžiai labai pavojingas tuomet, kai kraujagyslės jau šiek tiek pažeistos. Pirmiausia jauni vyrai patiria miokardo infarktą, labai dažnai – dėl gausaus rūkymo. Tai – vadinamieji tromboziniai rūkalių infarktai. Jie prasideda netikėtai, staiga, gali baigtis net ir klinikine staigia mirtimi, be to, jam prasidėti visiškai nebūtina didžiulė aterosklerozinė plokštelė kraujagyslėse – pakanka visai mažytės. Kartais pakanka sunkaus kraujagyslės spazmo: per keletą minučių kraujagyslė užsikemša krešuliu ir prasideda miokardo infarktas. Bėgant metams, aterosklerozinių plokštelių kraujagyslėse daugėja. Jos palaipsniui susiformuoja įvairiose organus maitinančiose zonose, todėl, kuo senesnis žmogus, tuo aterosklerozė toliau pažengusi.
Labiausiai mus gąsdina jaunų, darbingo amžiaus žmonių miokardo infarktai, nors pirminės prevencijos priemonės yra veiksmingos – kitų šalių patirtis rodo, kad jos gali padėti išvengti šių problemų. Vakarų ir Šiaurės Europoje, JAV vykdomos šių ligų prevencijos nacionalinės programos, kurios jau davė rezultatų – tose šalyse širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjo labai smarkiai. Klasikinis senas pavyzdys – Šiaurės Karelija, kurioje pirminės prevencijos priemonės mirčių nuo širdies ligų skaičių sumažino 75 proc. Visai neseniai girdėjau islandų kardiologo pranešimą: Islandijoje per dešimtmečius mirčių nuo širdies ligų skaičių pavyko sumažinti 80 proc. Vadinasi, galima.
Kokias priemones tos programos taikė? Pačias paprasčiausias prevencines: rūkymo sumažinimas, kraujospūdžio nustatymas ir normalizavimas, kraujo tyrimų atlikimas ir tokių rizikos veiksnių, kaip kraujo gliukozė, cholesterolis bei kiti kraujo riebalai, nustatymas ir sumažinimas. Tai – trys pagrindiniai rizikos veiksniai, su kuriais susiję kiti: reguliarus fizinis aktyvumas, kūno masės sunorminimas, mityba. Širdies ir kraujagyslių ligoms labai svarbu antiaterosklerozinė, arba antiaterogeninė, mityba, kuri padeda stabdyti aterosklerozę. Taip maitinantis kraujagyslės ilgai išlieka nesusiaurėjusios, sveikomis sienelėmis. Labai svarbu ir psichoemocinis stresas, socioekonominiai rizikos veiksniai. Bet noriu pakartoti, kad sveikos kraujagyslės lengviau atlaiko ir psichoemocinį stresą.
– Kokia mityba padėtų ilgiau išlaikyti sveikas kraujagysles ir širdį?
– Kalbėti apie mitybą Lietuvoje gana sunku, nes lietuvių pasąmonėje labai gajūs nacionaliniai mitybos įpročiai. Mes galvojame, kad lietuviškas maistas yra sveikas ir nesukelia jokių problemų. Žinoma, neprotinga teigti, kad griežtai negalima vieno ar kito produkto, kad privalome atsisakyti cepelinų, vėdarų ir t. t. Jokiu būdu. Kalbu apie kiekį ir pagrindinius mitybos principus. O pagrindiniai mitybos principai, kurie galėtų ilgai išlaikyti kraujagysles sveikas, labai paprasti. Tai – bendro riebalų (svarbiausia – gyvulinės kilmės) kiekio maiste mažinimas. Gyvulinės kilmės riebalų, kaip parodė naujausi tyrimai, lietuvių maiste labai daug ir per mažai vaisių bei daržovių.
Sočiuosius gyvulinės kilmės riebalus turėtume keisti polinesočiaisiais riebalais, kurių yra augalinės kilmės produktuose (augaliniuose aliejuose) ir jūrinės kilmės produktuose, tarkim, šaltųjų jūrų žuvyse. Apie tai žmonės teoriškai žino, bet mes esame mėsėdžiai, kiaulienos valgytojų tauta. Žuvies lietuviai suvalgo labai nedaug. Europos kardiologų draugija neseniai išleido tarptautines širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gaires. Ten labai aiškiai parašyta, kad kiekvienas žmogus žuvį turėtų valgyti bent du kartus per savaitę, geriau – riebią šaltųjų jūrų žuvį. Dauguma lietuvių to nedaro. Jei žuvies valgoma mažai, galima vartoti omega-3 riebalų rūgščių papildus.
Noriu pabrėžti, kad tiems, kurie jau turi širdies ir kraujagyslių ligų, kurie yra persirgę, tarkim, miokardo infarktu, kuriems atlikta kraujagyslių procedūra, kartu su kitais vaistais labai rekomenduotini omega-3 riebalų rūgščių papildai, nes šios rūgštys mažina pakartotinio infarkto riziką, labai pavojingų gyvybei ritmo sutrikimų riziką ir netgi stabdo aterosklerozę. Be to, omega-3 riebalų rūgštys netgi mažina krešulių formavimąsi. Dar viena problema, kad lietuviai vartoja per daug druskos. Natrio chlorido (valgomosios druskos) suvartojimas labai siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu. Taigi principai labai paprasti, bet tendencijos vis dėlto nėra pakankamai geros.
– Kartu negalima pamiršti ir darbo bei poilsio režimo?
– Kiekvienas žmogus gyvena pagal biologinį laikrodį. Organizmas naktį tuo pačiu metu turi pailsėti bent 7 valandas. Naktinis miegas būtinas, kad pailsėtų visi vidaus organai. Miegant širdis dažniausiai plaka lėčiau, kraujospūdis normalizuojasi ir visos sistemos pailsi.
