Pagrindinius skirtumus pateikia VU Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas, prof. Rimantas Stukas ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas, KTU prof. Pranas Viškelis, rašoma pranešime spaudai.
Pasauliniai tyrimai ir profesoriai atskleidžia įdomius faktus apie ekologiškus, arba kitaip – organiškus, maisto produktus.
Daugiau vitaminų
Ar žinojote, kad būtent riešutų apvalkale slypi antioksidantai (fenoliai, flavonoidai, polifenoliai)? „Žemės ūkio ir maisto chemijos žurnalo“ (angl. „Journal of Agricultural and Food Chemistry“) tyrimai parodė, kad porcijoje migdolų yra panašus kiekis polifenolių kaip ir puodelyje virtų brokolių.
Tačiau tam, kad gautume didžiausią naudą, verta rinktis ekologiškus riešutus, kurių apvalkale yra išlikusios visos naudingosios medžiagos, o patys riešutai būtų neapdoroti ir be cheminių medžiagų.
Tam, kad gautume didžiausią naudą, verta rinktis ekologiškus riešutus, kurių apvalkale yra išlikusios visos naudingosios medžiagos.
„Pasaulinio gijimo centro“ dr. Edwardas Groupas teigia, kad ekologiškų vaisių ir daržovių sudėtyje yra 27 proc. daugiau vitamino C, 21,1 proc. daugiau geležies, 29,3 daugiau magnio, 13,6 proc. daugiau fosforo, 18 proc. daugiau polifenolių.
Be nervų sistemą veikiančių pesticidų
Dr. E.Groupas įsitikinęs, kad ekologiški produktai kur kas sveikesni, nes juose nerasime GMO (genetiškai modifikuotų organizmų), cheminių trąšų, konservantų ir pesticidų, galinčių paveikti mūsų sveikatą, nervinę sistemą.
Jo poziciją sustiprina Harvardo Čano mokyklos aplinkos sveikatos profesorius Filipas Grandjeanas, kuris teigia, kad trys JAV atliktų tyrimų mokslininkai nustatė, jog pesticidai kenkia vaikų smegenims. Dėl šios priežasties produktų su pesticidais turi vengti ne tik vaikai, bet ir besilaukiančios moterys.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ekologiški riešutai, sėklos, džiovinti vaisiai ar kiti produktai nuo neekologiškų skiriasi ne tik apdorojimo būdu. Pasak prof. R.Stuko, ar produktas ekologiškas, lemia auginimo sąlygos ir medžiagos, kurios gali būti randamos tos grupės produktuose.
Jei produktas ekologiškas, jame negali būti jokių teršalų – pesticidų, sunkiųjų metalų, radioaktyvaus užterštumo, nitratų pertekliaus ir sintetinių maisto priedų. Ekologiškas maistas užauginamas ekologiniame ūkyje, kuris privalo būti sertifikuotas kaip ekologiškas.
„Kalbant apie ekologišką maistą, svarbu pabrėžti, kad jame nerasime jokių kenksmingų medžiagų. Valgydami tokį produktą pastebėsime, kad išryškėja ir natūralus jo skonis. Reikia pažymėti, kad sveikatos požiūriu, ekologiški riešutai, sėklos ar džiovinti vaisiai turi daugiau privalumų nei neekologiški.
Ypač, jei riešutus valgo vaikai, kuriuos norime apsaugoti nuo chemikalų, ir alergiški žmonės. Būna atvejų, kad žmonės mano, jog yra alergiški riešutams, tačiau paragavę ekologiškų riešutų pamato, kad alergijos požymių nėra“, – sako R.Stukas.
Biologiškai natūralūs
Prof. P.Viškelio teigimu, didžiausias skirtumas tas, kad neekologiški produktai gali būti sulfituojami (su konservantais), o ekologiški tikrai nebus taip apdoroti. Tai didžiausias privalumas tiems, kurie nori valgyti natūralų ir sveikesnį maistą.
„Riešutai chemiškai neapdorojami, jų spalva nekinta. Tiek ekologiški, tiek neekologiški, jie ypač naudingi dėl juose esančių riebalų rūgščių. Džiovinant uogas, vaisius, gali būti naudojamos papildomos medžiagos, kad būtų ryškesnė spalva.
Riešutai chemiškai neapdorojami, jų spalva nekinta. Tiek ekologiški, tiek neekologiški, jie ypač naudingi dėl juose esančių riebalų rūgščių.
Tačiau reikia pabrėžti, kad, bet kokiu atveju, džiovintos uogos biologiškai yra be galo vertingos, jose gausu vitamino C, antioksidantų, flavonoidų ir kitų medžiagų. Tik nepamirškime, kad naudingų medžiagų koncentracija džiovintose uogose ir vaisiuose kur kas didesnė nei šviežiuose. Jei suvalgysime šimtą gramų razinų, toks kiekis atstos kilogramą vynuogių“, – teigia P.Viškelis.
Tausojantys aplinką
R.Stukas įsitikinęs – kuo daugiau bus auginama ekologiškų produktų, tuo mažiau bus teršiama aplinka. Natūraliai net neekologiški produktai gali tapti geresnės kokybės, jei tausosime aplinką. „Ekologiškų produktų gamybos idėja turi platesnę reikšmę – tiek aplinkos tausojimo, tiek rūpinimosi savo sveikata“, – sako R.Stukas.
Kurie riešutai, sėklos ir džiovinti vaisiai naudingiausi?
Tiek riešutai, tiek džiovinti vaisiai ar sėklos pasižymi naudingomis savybėmis, kurios išlieka tiek ekologiškuose, tiek neekologiškuose produktuose. Kuriuos ir kodėl verta rinktis?
Migdoluose yra daug nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios gali padėti sumažinti širdies ligų riziką. Be to, šie riešutai yra galingi antioksidantai, turtingi vitamino E.
Anakardžiai – puikus geležies, magnio ir cinko šaltinis. Šie mikroelementai svarbūs imuninei sistemai ir geram regėjimui, todėl tai puikus užkandis ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams.
Graikiniuose riešutuose gausu antioksidantų, padedančių apsaugoti organizmą nuo priešlaikinio senėjimo, širdies ligų.
Lazdyno riešutuose yra daug baltymų ir sveikų riebalų. Todėl šie riešutai puikiai tinka vegetarams, veganams ir sportuojantiems žmonėms. Vitaminas B, esantis lazdyno riešutuose, yra svarbus geram virškinimui.
Džiovinti vaisiai taip pat ne tik gardūs, bet ir naudingi. Razinose gausu kalio, kuris svarbus hipertenzijos, mėšlungio, širdies sutrikimų prevencijai. Džiovinti abrikosai kupini vitaminų A, C, kurie svarbūs mūsų regėjimui, grožiui ir imuninei sistemai, virškinimui.
Saulėgrąžų sėklos – vitamino E, antioksidantų, karotino, cinko, vario, geležies ir vitamino B šaltinis. Valgydami moliūgų sėklas organizmą praturtinsime baltymais, geležimi, kalciu, selenu, vitaminu B. Sezamų sėklos naudingos dėl jose esančio kalcio, vario, cinko, skaidulų, tamino, vitamino B6.
Šių sveikų užkandžių įvairovė išties didelė. Ir, kaip teigia profesoriai, jei norime gyventi sveikai, verta rinktis ekologiškus, natūraliai skoningus maisto produktus.
