Išplitęs vėžys nustatytas atsitiktinai
„Liga buvo nustatyta visiškai netikėtai. 2001 m. sausį turėjau hipertoninę krizę. Ieškant priežasčių, dėl ko taip staigiai padidėjo arterinis spaudimas, viename iš inkstų buvo nustatyti pakitimai. Iš karto buvau nukreiptas į Onkologijos institutą, kuriame, atliekant išsamesnius tyrimus, vėžiniai pakitimai aptikti ir kepenyse, o vėliau – dar vienoje kūno vietoje. Taigi mano vėžys jau buvo išplitęs.
Medikai nusprendė operuoti, buvo paskirta operacijos data, tačiau ji neįvyko, nes susirgau plaučių uždegimu. Galima įsivaizduoti, kokioje psichologinėje krizėje tuo metu buvau.
Iki šiol atsimenu, kaip mane ramino tuo metu ligoninės vyriausiasis gydytojas Antanas Vinkus (žinomas politikas – red.), užsukęs vizitacijos metu. Jis tikino, kad net ir esant tokiai situacijai galima išgyti. Buvo sukviestas gydytojų konsiliumas ir paskirta nauja operacijos data“, – pasakojo pašnekovas, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) surengtoje nuotolinėje konferencijoje.
Toliau sekė ilga reabilitacija, du gydymo chemoterapija kursai ir reguliari patikra. Taip iš pradžių žadėti keli mėnesiai išsitęsė į 20 metų. Visus tuos metus R.Jasinavičius operacijos, kuri truko daugiau nei 10 valandų, datą švenčia kaip savo antrąjį gimtadienį.
„Kiekviena liga turi savo pirminę priežastį. Gydymas – tik kova su pasekmėmis. Tačiau pirmiausia reikia naikinti priežastis. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad pagrindinė onkologinių ligų priežastis – stresas. Jeigu sumažintume jo visose srityse, tai būtų pati geriausia prevencija. Tuomet kasmet gal nebūtų tiek daug naujų susirgimų vėžiu. Ir dar vienas svarbus dalykas – nustatyti pakitimus kuo anksčiau“, – svarstė pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad sergančiajam onkologine liga labai svarbu turėti savo vadybininką, kadangi jis pats sau tiek dėl psichologinės būklės, tiek dėl ligos simptomų negali juo būti, o gydytojai pernelyg apkrauti darbais.
„Man pasisekė, aš turėjau tokį vadybininką. Juo tapo mano žmona, kuri ir prižiūrėjo mane, ir vertino mano būklę, ir prireikus pajungdavo visas medicinines jėgas“, – teigė R.Jasinavičius.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad pagrindinė onkologinių ligų priežastis – stresas.
Mokslo pažanga suteikia naujų vilčių
LSMU Medicinos fakulteto Onkologijos instituto ir Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovės prof. Elonos Juozaitytės teigimu, klinikinėje praktikoje visuomet kildavo daug klausimų, kodėl tokia pačia liga, pavyzdžiui, plaučių vėžiu, sergantys keli pacientai skirtingai reaguoja į skiriamą gydymą.
Buvo manoma, kad konkreti onkologinė liga yra vieno tipo. Tačiau šiuo metu nustatoma keliolika genų mutacijų, turėjusių įtakos, tarkime, plaučių naviko atsiradimui. Tačiau mokslo pažanga atvėrė visiškai naujas gydymo galimybes.
Žinoma, kartais tenka nusivilti, nes atlikus išsamius tyrimus pasirodo, kad kai kuriems pacientams joks inovatyvus gydymas netinka. Vis dėlto mokslininkai, atlikdami vėžio genomo tyrimus, toliau ieško taikinių, kuriems blokuoti kuriami nauji vaistai. Kitaip tariant, vėžio ląstelėse siekiama nustatyti unikalias DNR mutacijas, kurias užblokavus galima kontroliuoti ligą.
„Moderniais tyrimais aptikus specifinius genetinius pokyčius galima prognozuoti ligos eigą ir individualizuoti gydymą. Tačiau daug vilčių teikianti personalizuota medicina remiasi ne tik genomika, bet ir mūsų organizme gaminamų baltymų tyrimais, visų organizmo metabolinių reakcijų analize ir pan.
Milžiniškas proveržis susijęs ir su imunoterapijos, pagrįstos neefektyvaus imuninio atsako reguliavimu, atėjimu į klinikinę praktiką. Už šiuos atradimus buvo skirta Nobelio premija. Tai gydymas, kuriuo stengiamasi sukelti paties organizmo kovą su vėžiu, aktyvinant T limfocitus, kariaujančius su vėžinėmis ląstelėmis.
Lietuvoje taip pat jau galime taikyti gydymą, atsižvelgdami į nustatytus biologinius žymenis ir paciento audinių mėginiuose aptinkamas mutacijas. Ir tos naujovės, kurios ateina į klinikinę praktiką, labai keičia paciento ligos prognozę. Anksčiau to negalėjome tikėtis, tačiau dabar pacientai gyvena žymiai ilgiau net esant išplitusiai ligai“, – teigė medikė.
Pasak jos, tobulinami ir tradiciniai gydymo būdai – vystosi spindulinė terapija, diegiamos naujos technologijos, išlieka svarbus chemoterapinio ir hormoninio gydymo vaidmuo, tačiau keičiasi mąstymas. Judame nuo vieno tipo vaistų konkrečiai ligai gydyti į personalizuotą mediciną, kai suprantama, kad kiekvienas vėžys yra unikalus.
