Dažnai nesusimąstome, kad net ir daugelis vaistų yra iš gamtos. Tą patį profesorius sako ir apie žuvų taukus. Juose yra natūraliai žuvies organizme besigaminančio vitamino D, kuris gyvybiškai svarbus žmogui. Tyrimai rodo, kad šio vitamino trūksta didžiajai daliai Lietuvos gyventojų.
Vitamino D įtaka imunitetui, kaulams ir net depresijai
„Atrodytų, kad vitaminas D – maisto papildas. Bet iš tiesų jis kaip oras, vanduo ar druska. Vitaminas D – mums būtina medžiaga, kuri dalyvauja visose organų funkcijose. Jei tik žmogui trūksta vitamino D, jis jaučiasi amžinai pavargęs, svaigsta galva, skauda sąnarius, raumenis. Jeigu patikrintume mirusių nuo gripo ar meningokokinės infekcijos kraują, tikrai aptiktume vitamino D trūkumą. Nes nuo šios medžiagos – dar vadinamos saulės vitaminu – tiesiogiai priklauso imunitetas. Toks pats rezultatas būtų, jei patikrintume Lietuvoje nusižudžiusių žmonių kraują. Nes vitamino D trūkumas gilina depresiją“, – sako prof. G. Kazanavičius.
Vitaminas D – mums būtina medžiaga, kuri dalyvauja visose organų funkcijose. Jei tik žmogui trūksta vitamino D, jis jaučiasi amžinai pavargęs, svaigsta galva, skauda sąnarius, raumenis.
Anot profesoriaus, jei susistemintume žmonių, kenčiančių nuo kaulų išretėjimo, kraujo tyrimus, rastume tą patį rezultatą – trūksta vitamino D. Todėl ir jaunesniems, ir vyresnio amžiaus žmonėms svarbu nuolat, apskritus metus, palaikyti vitamino D lygį.
Vitamino D trūksta kariams, studentams, vyresnio amžiaus žmonėms
Profesorius pateikia pavyzdį – gydytojos Ievos Gailytės atliktą tyrimą. Paaiškėjo, kad vitamino D trūksta ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir jaunimui. Patikrinus 199 šauktinių į Lietuvos kariuomenę sveikatą, normalus vitamino D kiekis nustatytas tik devyniems iš jų. Po metų šis skaičius dar labiau sumažėjo, tik dviejų jaunuolių tyrimai atitiko normas. Dviejų trečdalių šauktinių kraujyje vitamino D tebuvo nuo 10 iki 20 nanogramų mililitre (ng/ml), vieno trečdalio – mažiau nei 10 ng/ml, kai rekomenduojama norma – 30-100 ng/ml.
Palyginimui buvo ištirtas kitos jaunuolių grupės – to paties 21,5 metų amžiaus vidurkio, kontrolinės grupės studentų – vitamino D kiekis. Iš 59 tiriamųjų šio vitamino norma nustatyta tik keturiems asmenims. Vienas iš jų, anot prof. G.Kazanavičiaus, pasakė tiesiai šviesiai: „aš geriu žuvų taukus“.
Tą pačią tendenciją patvirtina laboratorijų duomenys: vitamino D trūksta daugiau nei 70 proc. išsityrusių Lietuvos gyventojų. Žinoma, vitamino D lygis labai priklauso dar ir nuo metų laiko. Jo pikas pasiekiamas rugpjūčio mėnesį. Būtent tada vidutinis vitamino D lygis siekia normą (30-100 ng/ml). O deficitas (<20 ng/ml) prasideda tuomet, kai saulės šviesos mažėja – nuo spalio iki birželio mėnesio.
Vitamino D trūksta daugiau nei 70 proc. išsityrusių Lietuvos gyventojų. Žinoma, vitamino D lygis labai priklauso dar ir nuo metų laiko. Jo pikas pasiekiamas rugpjūčio mėnesį.
Viduržiemio ozono skylė
Profesorius G.Kazanavičius laikosi nuomonės, kad saule vis tik nederėtų piktnaudžiauti. Norint gauti vitamino D, negalima pasikliauti vien šiuo metodu:
„Kiekvienas Žemės palydovas (o jie nuolat leidžiami į kosmosą) palieka po 300 m skylę ozono sluoksnyje. Todėl buvimas atviroje saulėje yra pavojingas. Kosminė spinduliuotė, patenkanti į Žemę per atmosferos skyles, gali sukelti įvairius vėžinius susirgimus. Viduržiemį pas mus ozono skylė egzistuoja natūraliai. Štai kodėl pirmieji pavasario saulės spinduliai yra itin nesveiki, reikia ieškoti kitų būdų vitamino D trūkumui kompensuoti“.
Pasak G.Kazanavičiaus, apsauginiai kremai nuo saulės čia nepagelbės, nes jie apsaugo nuo UV spindulių ir nuo vitamino D sintezės. Paprastai tariant, vitaminas D gaminasi odai raustant nuo saulės. Taigi, jei saulėtame paplūdimyje esame išsitepę nuo saulės saugančiais kremais, vitamino D trūkumas, tikėtina, išliks.
Tautinės mitybos tradicijos ir vitaminas D
Saulės vitamino Lietuvos gyventojams trūksta ne tik dėl šiaurietiško klimato, bet ir netinkamos mitybos. Tradicinė lietuvių mityba – riebūs mėsos (dažniausiai kiaulienos) patiekalai su bulvėmis, trūksta jūrinės žuvies ir omega-3. Todėl daugelis lietuvių su maistu itin svarbaus gyvybinėms funkcijoms vitamino D negauna.
Vitaminas D gaminasi odai raustant nuo saulės. Taigi, jei saulėtame paplūdimyje esame išsitepę nuo saulės saugančiais kremais, vitamino D trūkumas, tikėtina, išliks.
„Gamta yra taip surėdžiusi, kad vitaminą D gauname dviem būdais: su maistu ir su saule. Šita medžiaga mūsų organizme pasigamina iš cholesterolio. Veikiant saulei, odoje susintetinamas vitaminas D, kuris gali nemažais kiekiais nusėsti mūsų kepenyse. Taip kepenys kaupia rezervą. Mes, pabuvę saulėje, jo prisigaminame ir sukaupiame atsargas“, – aiškina endokrinologas G.Kazanavičius.
O ką daryti, jei tik liepą-rugpjūtį gauname pakankamai saulės spindulių? Kaip dar kitaip sukaupti vitamino D atsargas?
Pienas – jau nebe tas. Gal išgelbės žuvies taukai?
Jeigu saulė ne visuomet draugiška mūsų sveikatai, galbūt saulės vitamino atsargas galima kaupti tinkamai derinant mitybą?
„Šių laikų mitybą reikia vertinti atsargiai. Pavyzdžiui, senais laikais karvės visą dieną ganydavosi ant saulės. Vištos – lesinėdavo atvirame kieme. Paršelis gulėdavo purvyne ant saulės. Tad, be abejonės, ir su kiaušiniais, ir mėsa, ir pienu mes gaudavome vitamino D. Bet dabar mūsų mityba pakito, – aiškina profesorius. – Kuris maisto produktas gali turėti daugiausiai vitamino D? Aišku, žuvis. Bet mes valgome jos akivaizdžiai per mažai. Ir ne visuomet šiaurės jūrų žuvis (lašišą, skumbrę ar menkių kepenėles), kuriose gausiausios nesočiųjų rūgščių Omega 3 ir vitamino D atsargos“.
Gali būti, kad lietuviai mažai žuvies valgo ir dėl to, kad nemoka tinkamai jos pagaminti. Prof. G.Kazanavičius pateikia pavyzdį iš savo giminės gyvenimo:
Mano senelis, rinkdamasis žmoną, pas merginą atsiveždavo žuvį. Ir žiūrėdavo, ar ji moka gerai pagaminti.
„Mano senelis, rinkdamasis žmoną, pas merginą atsiveždavo žuvį. Ir žiūrėdavo, ar ji moka gerai pagaminti. Jei moka – reiškia gera gaspadinė“.
Kita vertus, žuvys, kurios šiais laikais patiekiamos lietuvių stalui, daugeliu atvejų yra užaugintos pramoniniu būdu, tamsoje – kaip ir tos vištos bei paršeliai. Dėl to ne visuomet ir su žuvimi gauname pakankamą vitamino D kiekį.
Kaip teisingai vartoti vitaminą D?
„Saikingai ir su protu, kad neperdozuotumėte. Pirmiausia patarčiau laboratorijoje išsitirti, kiek jums jo trūksta. Vitaminas D yra riebaluose tirpstanti medžiaga. Todėl riebaliniai vitamino D preparatai (kapsulytės, lašeliai) mūsų organizme tulžies pagalba rezorbuojasi. Jei žmogus turi tulžies pūslės problemų, vitamino D įsisavinti negali. Tokiu atveju galima naudoti vandeninį vitamino D tirpalą.
Kuo tamsesnė žmogaus oda, tuo ilgiau jis turi būti saulėje, kad pasigamintų reikiamas vitamino D kiekis.
Tačiau geriausias variantas – natūralūs žuvies taukai. Juose yra pakankamas kiekis natūraliai žuvies organizme besigaminančio vitamino D ir dar vertingųjų Omega 3 rūgščių. Gryną vitaminą rekomenduočiau tik tuo atveju, jeigu vitamino D trūkumas tikrai labai didelis. Ir po kokių 3 mėn. siūlyčiau atlikti tyrimą, ar pasikeitė vitamino kiekis jūsų kraujyje, – pataria profesorius Gintautas Kazanavičius. – Ir svarbiausias dalykas – vartokite tik sertifikuotus, patikrintus produktus“.
Svarbūs faktai apie vitaminą D
– Kuo tamsesnė žmogaus oda, tuo ilgiau jis turi būti saulėje, kad pasigamintų reikiamas vitamino D kiekis.
– Vitaminas D gaminasi tik šviečiant tiesioginiams saulės spinduliams. Pvz., lango stiklas sulaiko UV spindulius, todėl vitaminas D nesigamina.
– Afganistano karališkoji šeima, po revoliucijos (1978 m.) atkeliavusi į Daniją tapo ligota, susirgo depresija. Ištyrus jų kraują, rastas didžiulis vitamino D trūkumas! Tą nesunku paaiškinti: Afganistano gyventojų oda tamsesnė, jie nemėgsta žuvies, nors daniška silkė ir lašiša tikrai skani.
– Kompanija „Philips“ yra sukūrusi specialias saulės šviesos lempas. Tokią lempą įsijungę žiemą žmonės tampa darbingesni ir guvesni. Tačiau ši lempa nepadeda gamintis vitaminui D.
– Vitamino D trūkumą galima sieti su onkologinėmis ligomis. Nes vitaminas D yra stiprus antioksidantas, stabdantis vėžinių ląstelių dauginimąsi. Optimalus vitamino D kiekis sumažina susirgimo tikimybę, tačiau nuo vėžio jis nepagydo.
– Daugelis šiaurės šalių savo nacionalinėse virtuvėse turi daug riebios žuvies patiekalų, kurioje gausu vitamino D. Pavyzdžiui: Jungtinės Karalystės gyventojai dievina specialiai paruoštą menkę (angl. “Fish and Chips”), norvegai garsėja kokybiškai paruoštais žuvies taukais, suomiai ir švedai daug kur savo patiekaluose vartoja lašišą, japonai garsėja savo daug jūrinės kilmės maisto savyje turinčiais „sushi“ patiekalais.
– Lietuvoje ir ES rekomenduojama paros vitamino D norma – 10 mikrogramų. Nėščioms moterims rekomenduojama naudoti dvigubai didesnę vitamino D dozę.
