„Jaunimas linkęs galvoti – aš jaunas, problemų su cholesteroliu tikrai neturiu, gyvenimo būdas nesvarbu. Deja, bet kapinėse matydamas antkapius jauniems žmonėms visada pagalvoju, kad arba mirė nuo traumos, arba ištiko ūmi kardialinė mirtis, – pranešime žiniasklaidai sako kardiologijos profesorius Pranas Šerpytis.
– Dabar gyvename itin aktyvų gyvenimą, naujos informacinės technologijos mums neleidžia atsipalaiduoti, tad, nekreipdami dėmesio į gyvenimo būdą ir savijautą, judame link katastrofos. Liūdna, bet akis bado mūsų šalies statistika ir požiūris į cholesterolį pasauliniuose sveikatos kongresuose – Lietuva atrodo blogiausiai pagal tuos ligonius, kuriems jau buvo kardiovaskuliniai įvykiai ir kurių cholesterolis turi būti griežtai reguliuojamas.“
Neseniai atlikto tyrimo apie cholesterolio žalą metu paaiškėjo, kad net 72 proc. respondentų klaidingai įsitikinę, kad pagrindinis požymis, parodantis padidėjusį cholesterolio kiekį, yra antsvoris. Padidėjusį cholesterolio kiekį, galintį lemti insultą ar infarktą, nurodo ir daug kitų plika akimi nepastebimų simptomų, tokių kaip riebalų sankaupos ant vokų ar sausgyslių, skausmas širdies plote, svaigstanti galva, dusulys, tirpstančios lūpos ir liežuvio galiukas, šąlančios rankos, netgi pykinimas ar vėmimas bei aštrūs pilvo skausmai!
Cholesterolio perteklius – žalingas
Tyrimo duomenimis, nors trečdalis lietuvių teigia labai gerai žinantys, kas yra cholesterolis, net 72 proc. respondentų turi mažai žinių arba nežino apie padidėjusio cholesterolio sukeliamą žalą mūsų organizmui. Tarp vyresnių žmonių apie cholesterolio žalą dar žino kas trečias, o mažiausiai informacijos turi 35–44 metų respondentai – vos 23 proc. teigė turintys daug informacijos.
Lietuva atrodo blogiausiai pagal tuos ligonius, kuriems jau buvo kardiovaskuliniai įvykiai ir kurių cholesterolis turi būti griežtai reguliuojamas.
Gydytojų įspėjimus, kad ŠKL nėra tik senjorų ligos, patvirtina ir statistika – 2018 m. duomenimis, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, vien išeminės širdies ir kraujotakos sistemos ligos pražudė daugiau kaip 37 tūkst. lietuvių per metus. Tarp jų – daugiau kaip 4 tūkst. 35–65 metų amžiaus asmenų. Tokią statistiką kardiologijos profesorius P.Šerpytis aiškina kelių veiksnių deriniu.
„Apskritai cholesterolis nėra blogas dalykas – jis būtinas organizmui. Tačiau jeigu jo per daug – tuomet turime problemą. Čia kaip su automobiliu – į variklį įpylus per daug alyvos, variklis geriau nuo to nedirbs, tačiau varikliui per didelis kiekis alyvos nepakenks, o žmogaus organizmui cholesterolis gali sukelti nepataisomą žalą.
Jis kaupiasi po endoteliu – kraujagyslių vidiniame sluoksnyje atsiranda aterosklerozinių plokštelių, kurios kemša kraujagysles, trukdo tekėti kraujui. Tai lemia didesnį insultų ar infarktų skaičių. Aterosklerozės vystymąsi skatina ir visos lėtinės infekcijos. Todėl būtina atsakingai gydyti tokias organizmo lėtines infekcijas kaip sugedę dantys ir t. t.“, – teigia specialistas.
Kodėl nereikia numoti ranka į cholesterolį
Anot kardiologų, dažnas pamiršta, kad amžius nėra joks garantas, jog nebus padidėjęs cholesterolis ar negresia ŠKL. Jei tarp paciento pirmos eilės giminaičių buvo sirgusių ŠKL, jei tėvai ar broliai /seserys sirgo miokardo infarktu, buvo atliktos širdies šuntavimo operacijos, gydytojai kalba apie nepalankaus paveldėjimo galimybę – tai reiškia, kad pacientas gali sirgti ŠKL, nepaisant to, kad jam vos 30.
Tokie pacientai, anot ekspertų, turėtų tirtis išsamiau, ypatingą dėmesį skirti cholesterolio kiekiui organizme stebėti ir gyvenimo būdui – vengti rūkymo, reguliuoti svorį, laiku pradėti gydyti padidėjusį spaudimą.
P.Šerpytis pabrėžia, kad prasčiausiai pagal ŠKL statistiką Europoje atrodančios Lietuvos gyventojai ne tik nepasirūpina tyrimais, bet ir kenkia sau nusistatymais dėl cholesterolio kaip nepavojingo sveikatai ar mitais apipinto gydymo statinais.
„Aš per savo didelę darbo patirtį nesu matęs, kad statinai turėtų kokį nors mirtiną šalutinį poveikį, o štai mirčių nuo stentų trombozės ar apskritai staigių mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų matau labai daug. Netgi per daug“, – sako profesorius.
Dažnai pamirštama, kad ŠKL gali negrįžtamai pakeisti gyvenimą ir asmeniui teks atsisakyti ne tik mėgstamo maisto, veiklų ar darbo, bet ir gyventi turint invalidumą.
„Dažnai numojama ranka, kad cholesterolis, jam skirti vaistai – tai gydytojų ir verslo pramanas. Netikima net klinikinių tyrimų rezultatais. Iš pradžių mąstoma, kad esame per jauni sirgti ŠKL ir nesirūpiname gyvenimo būdu, o vėliau po pirmųjų kardiovaskulinių įvykių vengiama gydytis statinais dėl su jais susijusių mitų. Todėl būtina ne tik ugdyti sąmoningumą dėl vaistų ir gydymo, bet ir skatinti fizinį aktyvumą, svorio priežiūrą, mitybos koregavimą, metimą rūkyti“, – skatina Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacijos prezidentas P.Šerpytis.
Kaip dažnai reikėtų tikrintis cholesterolio kiekį?
Keturi pagrindiniai su padidėjusiu cholesterolio kiekiu organizme kontrolės būdai – subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, nerūkymas ir specialių medikamentų arba statinų vartojimas (tik tada, kai juos paskiria gydytojas). Vis dėlto lietuviai neskiria pakankamai dėmesio savo sveikatos priežiūrai: beveik penktadalis pripažįsta, kad jų gyvenimo būdas nėra sveikas. Kas penktas taip pat patvirtina niekada netikrinęs cholesterolio kiekio savo organizme ir net 43 proc. darbingo 35–44 metų amžiaus respondentų niekada neatliko šių tyrimų.
Būtina ne tik ugdyti sąmoningumą dėl vaistų ir gydymo, bet ir skatinti fizinį aktyvumą, svorio priežiūrą, mitybos koregavimą, metimą rūkyti.
Kada vertėtų atlikti cholesterolio tyrimą, priklauso nuo amžiaus, rizikos veiksnių ar šeimos genetikos:
-
Jaunesniems nei 19 metų asmenims:
-
Jeigu šeimoje yra turinčių aukštą kraujo spaudimą, patyrusių širdies smūgius ar insultą asmenų. Tuomet galima ištirti dėl šeiminės cholesterinemijos, kurią lemia genetika.
-
Vyresniems nei 20 metų asmenims:
-
Pasitikrinti cholesterolio kiekį reikėtų bent jau kas penkerius metus;
-
Vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų – kartą per metus.
Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei. Tad skirti valandą ir pasitikrinti – nesudėtinga, o užbėgti ligoms už akių – tiesiog privaloma!
Tyrimą gruodžio 6–14 d. atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „BERENT Research Baltic“.
