Fiksuotas laiko tarpas. Jeigu jums reikia intensyviai mąstyti tam tikra tema, nusistatykite laiko tarpą, kurį skiriate šiai užduočiai. Labai svarbu, kad žinotumėte, jog šis procesas nėra begalinis, o turi konkrečią pradžią ir pabaigą, todėl dirbkite aiškiais, trumpais 20–40 min. laiko blokais.
Aplinka. Pasistenkite susikurti tokią darbo aplinką, kad ji neblaškytų, t. y. aplink nebūtų nereikalingų daiktų, kuriuos akys pačios pagautų.
Trumpa mankšta. Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad trumpa mankšta (apie 5–30 min.) suaktyvina smegenis, todėl mąstymo procesas tampa kokybiškesnis.
Struktūravimas. Kai žmogus mintyse pakartoja 3–7 svarbiausius dalykus (principus, faktus), kurie reikalingi tolimesniam mąstymui, tai padeda sumažinti mąstytojo norą leistis į smulkmeniškumą, kuris tik sujaukia protą. Norint pasiekti gerų rezultatų, labai svarbu susitelkti į esmių esmę ir per anksti nepaskęsti smulkmenose. Apie jas pagalvosite vėliau.
Mąstymas balsu. Kai žmogus garsiai mąsto ir mąstydamas piešia schemas, paveikslus, gestikuliuoja rankomis arba liečia mąstymo objektą (jei jį galima paliesti), tai vėlgi gali padėti kūrybiškesniam mąstymo procesui.
Kvėpavimo pratimai. Pastaruoju metu kvėpavimo pratimai tampa vis populiaresni įvairiose srityse – norint atsipalaiduoti, susikaupti, atgauti jėgas ir pan. Taip pat juos atlikti labai naudinga prieš intensyvią protinę veiklą, kadangi jie apramina simpatinę nervų sistemą ir suaktyvina parasimpatinę, t. y. subalansuoja organizmą.
Atsipalaidavimas. Giliam ir kūrybiškam mąstymui būtina sąlyga – pašalinti nervinę įtampą ir stresą! Tik tada 100 mlrd. mūsų smegenų neuronų ir sinapsių efektyviai dalinasi informacija. Štai kodėl jau daugybę metų kūrybingi žmonės sako, kad įdomiausios idėjos gimsta ne tada, kada save prievartauji „sukurti kažką originalaus“, o tada, kai po įtempto darbo pasivaikščioji ir atsipalaiduoji akiai patrauklioje aplinkoje, kai fiziškai dirbi, pavyzdžiui, sode, keliauji ar tiesiog svajoji.
