Profesorius lankosi gydymo įstaigose, susitinka su valdžios atstovais, skaito paskaitas medikams ir pacientams.
Gyvenimas po vėžio gydymo
Lietuvių pacientams profesorius skaitė paskaitą apie gyvenimo būdą po vėžio diagnozės. Pasak R.J.Thomaso, tikimybė išgyventi po vėžio diagnozės kasmet ilgėja. Anksčiau moterims po krūties vėžio diagnozės būdavo suteikiama tik 50 proc. tikimybė nugalėti vėžį, dabar – jau 84 proc.
Anksčiau moterims po krūties vėžio diagnozės būdavo suteikiama tik 50 proc. tikimybė nugalėti vėžį, dabar – jau 84 proc.
„Turime geresnes chirurginio ir medikamentinio gydymo galimybes, tačiau pabaigus gydymą niekas nesibaigia. Žmonės nustoja būti onkologiniais pacientais, tačiau jie jaučia visokius simptomus (sąnarių skausmas, karščio bangos, svorio didėjimas, nuovargis), kurie gadina jiems gyvenimą. Norisi suteikti žmonėms pagalbą, suteikti žinių, kaip jie patys galėtų sau padėti“, – kalbėjo profesorius.
Keliems universitetams ir nevyriausybinėms organizacijoms priklausantis medikas ne vienus metus vykdo mokslinius tyrimus. Tyrimai leidžia kurti lengvai pritaikomas kasdienio gyvenimo būdo rekomendacijas. „Mane veda tikslas atrasti būdus, kaip užkirsti kelią vėžiui plisti, stabdyti jo progresavimą ir sumažinti pasikartojimo tikimybę“, – sakė onkologas iš Didžiosios Britanijos.
Mankšta prieš vėžį
Profesorius pristatė net keletą tyrimų apie mankštos ir judėjimo naudą esant onkologinei diagnozei. „Pradėkime nuo to, kad fiziniai pratimai mažina insulino lygį, o didelis insulino kiekis organizme skatina vėžinių ląstelių augimą. Tad mankšta veikia kaip savotiškas antioksidantas.
Mūsų tyrimai parodė, kad per savaitę mankštinantis 3 ar 4 valandas, vėžio pasikartojimo tikimybė sumažėja 30 proc. Mes aiškiai ir ne kartą pamatėme, kad mankšta gali sumažinti vėžio progresiją. Tačiau apie svorį reikia galvoti visuomet, turiu omeny, kad jeigu vėžio diagnozę išgirsta antsvorio turintis žmogus, jam gydymo procesas bus su papildomais iššūkiais. Būti fiziškai aktyviam verta visada“, – kalbėjo onkologas.
Nuraminti uždegimą
Pasak R.J.Thomaso, dabar Didžiojoje Britanijoje daug kalbama ir rašoma apie vitaminų trūkumą. „Trūkstant vitaminų vėžio išsivystymo rizika yra didesnė, atkryčio tikimybė yra didesnė. Kai buvo išsiaiškinta, kokią didelę žalą mūsų organizmui daro uždegiminiai procesai, vitaminų ir maisto papildų svarba tik išaugo.
Turite puikų probiotikų šaltinį – kefyrą.
Aišku, yra daug kitų veiksnių, prisidedančių prie uždegiminio proceso. Visi žinome apie rūkymą, nutukimą, cukrų, sėslų gyvenimo būdą, vadinamąją vakarietišką dietą. Jų galime vengti ar tiesiog pašalinti iš savo gyvenimo. Yra ir nuo uždegimo saugančių veiksnių, kurių mūsų kasdienybėje turi būti daugiau.
Jau minėjau, kad reikia mankštintis ir būti fiziškai aktyvesniems. Taip pat reikia vartoti probiotikus. Turite puikų jų šaltinį – kefyrą. Uždegimą mažina ir viduržiemio bei makrobiotinės dietos, taip pat fitochemikalų turintys maisto produktai. Pavyzdžiui, tyrimais patvirtinta, kad stipriu uždegimo slopinamuoju poveikiu pasižymi ankštinės daržovės“, – pasakojo onkologas.
Jis sutinka, kad bet kokie mitybos pokyčiai neretai sukelia didelį vidinį pasipriešinimą, ypač jeigu tai ilgametės, net šimtametės tradicijos. „Britams nepasakysi, kad pusryčiams jie verčiau rinktųsi salotas, o pietums sriubą. Išvadintų kvailiu ir tiek, nes visi žino, ką pusryčiams valgo britai. Tai yra šimtmečius trunkanti tradicija, o su mitybos tradicijomis kovoti itin sunku“, – sakė profesorius.
Atpažinti kancerogenus
Mokslininko R.J.Thomaso manymu, po vėžio diagnozės, iškęsto gydymo svarbiausia tampa, kad vėžio ląstelės nemetastazuotų, kad nevyktų jų invazija į kitus organus.
Įrodyta, kad cukraus vartojimas gali padidinti vėžio riziką. Tačiau nevenkite vaisių, juose esantis cukrus organizme įsisavinamas lėčiau nei rafinuotas.
„Itin svarbu yra šalinti kancerogenus iš savo aplinkos, nes kancerogenai skatina laisvųjų radikalų kūrimąsi, o jie gadina mūsų DNR ir skatina mutacijas. Todėl visuomet klausiu, ką galime padaryti patys? Pirmiausia, meskite rūkyti, jeigu rūkote, ir nustokite vartoti cukrų. Įrodyta, kad cukraus vartojimas gali padidinti vėžio riziką. Tačiau nevenkite vaisių, juose esantis cukrus organizme įsisavinamas lėčiau nei rafinuotas“, – aiškino profesorius.
Pusryčiams jis patarė rinktis riešutus ir vaisius. Didelę kancerogenų grupę, pasak britų onkologo, sudaro tokie maisto produktai kaip traškučiai, kai kurie miltiniai patiekalai.
„Atliekant vieną tyrimą bandyta išsiaiškinti, kiek kenksmingų medžiagų yra įvairiuose vadinamosios vakarietiškos dietos produktuose, tokiuose kaip rūkyta dešra, tešloje skrudinti patiekalai, sausainiai ir pan. Buvo rasta apie 300–400 kenksmingų medžiagų. Nugalėjo traškučiai, juose buvo aptikta apie 3500 kancerogeninių junginių“, – kalbėjo onkologas.
Beje, žymus mokslininkas kalbėdamas apie kancerogenus paminėjo ir keptą mėsą. Jis siūlo rinktis kitokius jos apdorojimo būdus: kepti orkaitėje, ant ugnies ir būtinai valgyti su dideliu kiekiu daržovių.
Polifenoliai – Dievo dovana žmonėms
Onkologas pabrėžė, jog labai svarbu kasdien valgyti gerų maisto produktų, kad jų vartojimas taptų mūsų gyvenimo dalimi. Vaisiai, soja, grikiai, uogos (šilauogės, mėlynės, gervuogės), pupelės, lęšiai, brokoliai – šiuose produktuose yra vadinamųjų polifenolių, medžiagų, kurias profesorius vadina Dievo dovana žmonijai. Polifenoliai pajėgūs slopinti uždegiminius procesus organizme.
Prieš dvejus metus su kolegomis profesorius inicijavo tyrimą siekdamas išsiaiškinti, kokius produktus būtų galima pavadinti super maistu, kurie mūsų organizmui duoda daugiausia naudos. Atliekant nekomercinį tyrimą, kuriam lėšas rinko labdaros organizacijos, pavyko išskirti keturis produktus: ciberžolė, granatai, brokoliai, žalioji arbata.
„Mums pavyko sutarti su vienu gamintoju, kad sudėtų šiuos produktus į vieną kapsulę. Taip tapo patogiau dozuoti ir vartoti tyrime dalyvaujantiems vyrams. Tyrimą pradėjome nuo sergančių prostatos vėžiu. Pusę metų vyrai gėrė šias kapsules.
Tyrimo rezultatai labai nudžiugino: ir mus, kurie sumanėme tai daryti, ir tuos, kurie dalyvavo tyrime. Tapo labai aišku, kad tinkamo maisto reikšmė onkologinio gydymo procese tik didėja“, – kalbėjo profesorius.
Jis sakė, kad jau pradėjo polifenolių tyrimus su kitomis pacientų grupėmis, nes jie susilaukė daug teigiamų atgarsių iš artritu sergančių pacientų.
„Mes teikiame žmonėms rekomendacijas dėl aktyvesnio gyvenimo būdo, dėl būtinų mitybos pokyčių, kancerogeninių veiksnių vengimo ir šalinimo (rūkymas, cukrus), polifenolių atsiradimo kasdienėje mityboje (juk išsivirti brokolių sriubos neturėtų būti labai sunku) ir kitų vitaminų kiekio užtikrinimo (vitaminas D).
Matėme daug gerų pokyčių, kai žmonės pakeisdavo savo gyvenimo būdą. Tad drąsiai sakau norėdamas įkvėpti visus nebijoti keisti įpročių – jūs galite padėti sau, jūs galite padėti savo onkologui tiesiog keisdami savo gyvenimo būdą“, – kalbėjo mokslininkas, onkologas R.J.Thomasas.
