Pirmadienį trijų vaikų tėvo, komunikacijos specialisto Dainoro Luko asmeninėje feisbuko paskyroje buvo paskelbtas, su jo paties leidimu, profesoriaus R.Kėvalo komentaras.
„Žinau, kokios aistros verda šeimose, kurios turi vaikų, ir mokyklų bendruomenėse. Pasidalinta į dvi stovyklas: vieni džiaugiasi, kad vaikai vėl eina į mokyklas ir mokosi įprastu būdu, o kiti mano, kad tai yra blogas sprendimas, nes sergančiųjų daugėja, o vaikai vienas kitą užkrės ir dar parneš užkratą namo, reikalauja mokyklas toliau tęsti nuotolinį mokymą. Dalis mokyklų šiam spaudimui pasiduoda. Šioje situacijoje būtų naudinga patikima informacija apie tai, ar vaikai dažnai tampa užkrato šaltiniais ir ar pateisinamas mokyklų uždarymas.
Profesoriaus Rimanto Kėvalo (Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo) sutikimu dalinuosi jo pateiktais naujausiais moksliniais su vaikais susijusiais duomenimis iš ESPID (Europian Society for Pediatric Infectious Disease – liet. k.) 38–ojo kongreso dėl COVID-19“, – savo feisbuko paskyroje rašo D.Lukas.
Toliau jis pateikia prof. R.Kėvalo keletą minčių dėl COVID-19 situacijos ir vaikų Europoje.
Anot profesoriaus, absoliuti dauguma vaikų COVID-19 serga besimptome arba lengva forma, ir tik labai pavieniai atvejai pakankamai sunkūs ir komplikuoti. Tai stebima ir Lietuvoje.
Taip pat vaikai, R.Kėvalo žiniomis, kaip pirminis infekcijos užkrato šaltinis, būna retai, t.y., apie 2-3 proc. atvejų. Vaikus, pasak profesoriaus, užkrečia suaugusieji (tai patvirtina Bostono, Vienos studijos). Kitaip sakant, vaikai nėra pirminis infekcijos šaltinis, kaip buvo galvojama pavasarį.
„Sumažėjus vakcinacijos apimtims (kalbama apie įprastinius kūdikių ir mažų vaikų skiepus), bijoma vakcinomis valdomų ligų protrūkio. Ypatingai bijoma tymų protrūkio, kas buvo visai neseniai ir Lietuvoje. Tai gana realus pavojus“, – toliau rašoma R.Kėvalo mintis perteikiančiame D.Luko įraše.
Vaikai, R.Kėvalo žiniomis, kaip pirminis infekcijos užkrato šaltinis, būna retai.
Profesoriaus nuomone, šį sezoną tikrai būtina skiepytis nuo gripo, o mokyklų uždarymas (ypač tų klasių, kurias lanko iki 10-12 metų amžiaus mokiniai) yra perteklinis ir neracionalus epidemiologiškai reikalavimas.
„Esminė žinutė yra ta, kad COVID-19 tiesiogiai nėra vaikų problema, tačiau vaikams turi šalutinį neigiamą poveikį per vakcinomis valdomų ligų protrūkio pavojų, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo sutrikimą. Svarbiausia vaikų problema yra įprastinio mokymosi proceso nutraukimas, ypač iki 10-12 metų amžiaus mokinių“, – cituojamas prof. R.Kėvalas.
Per spalį vien tarp pradinių klasių mokinių Kauno mieste nustatytas 31 koronaviruso infekcijos atvejis. Dar 21 vaikas susirgo amžiaus grupėje iki septynerių metų. Todėl Kauno savivaldybė buvo priėmusi sprendimą iki lapkričio 11 dienos, tai yra, iki vietinio karantino Kaune pabaigos, tęsti nuotolinį priešmokyklinukų bei pradinukų ugdymą.
Vis dėlto, per dvi savaites, kai moksleiviams buvo atostogos ir vėliau taikytas nuotolinis ugdymas, šis skaičius, savivaldybės duomenimis, sumažėjo tris kartus. Todėl lapkričio 6 dieną nuspręsta – nuo pirmadienio Kauno pradinukai ir priešmokyklinukai grįš į mokyklas.
Pasak savivaldybės, sprendimas atsisakyti nuotolinio ugdymo priimtas konstatavus, kad situacija ugdymo įstaigose stabilizavosi, o tarp jauniausių moksleivių fiksuoti koronaviruso židiniai – suvaldyti.
5–12 klasių mokiniai Kaune ir toliau mokslus tęs mišriu būdu, pakaitomis derindami nuotolinį ir kontaktinį ugdymą.
Visuotinio karantino šalyje metu vaikų darželiai bei pradinės klasės dirbs, o ugdymas mokyklose pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdomas nuotoliniu būdu arba derinant nuotolinį su kasdieniu būdu, išskyrus specialiosiose mokyklose.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, per karantiną mišrus mokymo būdas bus leistas ir pradinių klasių moksleiviams, vyresniesiems bent dalis pamokų nuotoliniu būdu bus privalomos.
