Pasak specialistų prostatos vėžys kasmet nustatomas apie 2 tūkst. Lietuvos vyrų. Ši vėžio forma sudaro 25 proc. visų Lietuvos vyrams diagnozuojamų vėžio atvejų ir sergančiųjų amžius jaunėja.
Mitas nr. 1: jei nieko neskauda, vadinasi ligos nėra
Tai medikų teigimu yra dažniausias mitas, nors pamažu ir užleidžia savo pozicijas. Vyrai ypatingai atsargiai kalba apie prostatos problemas ir jei nieko neskauda, nenoriai lankosi pas gydytojus. Verta žinoti, kad sergant prostatos vėžiu, ypač ankstyvojoje jo stadijoje , beveik niekada nieko neskauda.
Galima aptikti tik apsilankius pas medikus, nors įtarti galima ir kiek anksčiau. Padažnėjęs ir pasunkėjęs šlapinamasis, susilpnėjusi šlapimo srovė gali būti pirmieji prostatos vėžio požymiai.
„Ankstyvas prostatos vėžys nepasižymi jokiu tik šiai ligai būdingu simptomu. Daugeliu atvejų prostatos vėžys auga lėtai, dėl to ilgai neatsiranda jokių simptomų, nepakinta gyvenimo kokybė“, – sakė LSMUL Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninės Konservatyvios onkologijos skyriaus vadovė doc. Sigita Liutkauskienė.
Tai tyli liga, kurią galima aptikti tik apsilankius pas medikus, nors įtarti galima ir kiek anksčiau. Padažnėjęs ir pasunkėjęs šlapinamasis, susilpnėjusi šlapimo srovė gali būti pirmieji prostatos vėžio požymiai.
Tiesa, tai gali būti ir prostatos išvešėjimo, siejamo su vyresniu amžiumi, padarinys, todėl būtina tikrintis, o ne pasikliauti nuojauta. Jei šlapime atsiranda kraujo, ima skaudėti kaulus ar apatinę pilvo dalį, trinka inkstų veikla, ima pykinti, mažėja kūno masė – gali būti, kad liga jau išplitusi iki metastazių.
Mitas nr. 2: serga tik vyresni
Įsitikinimas, kad prostatos vėžiu serga tik vyresnio amžiaus vyrai, taip pat yra netiesa. Štai 43 metų policininkas Robertas prostatos vėžiu susirgo vos sulaukęs 40 metų.
„Dirbant policijoje sveikatą tikrintis reikia dažnai, vienos patikros metu gydytojas pradėjo įtarinėti kažką negero. Vėliau sekė daug tyrimų, biopsija, gydymas brachiterapija ir radioterapija. Buvau išsigandęs ir nustebęs, kad susirgau vėžiu būdamas toks jaunas“, – pasakojo Robertas.
Jis tikino, kad vos susižinojęs apie savo ligą gavo patarimą operuotis, bet vėliau – išsiklausinėjęs visas aplinkybes nutarė gydytis derinant hormoninius preparatus ir chemoterapiją, kas ir padėjo išsaugoti gyvybę.
LSMUL Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninės Konservatyvios onkologijos skyriaus vadovė doc. Sigita Liutkauskienė pažymėjo, kad praktikoje tikrai yra buvęs ne vienas atvejis, kai jauniems vyrams dažniau diagnozuojamas ne ankstyvas, o pažengęs, didelės rizikos ir metastazavęs prostatos vėžys, kuomet galimybė išgyti žymiai mažesnė“.
Mitais apipintos prostatos vėžio atsiradimo priežastys
Vis dar gajus įsitikinimas, kad vėžį gali sukelti važiavimas dviračiu, intymaus gyvenimo dažnis ar jo nebuvimas, riebus ir nesveikas maistas, multivitaminai ar nejudrus gyvenimo būdas. Tai – pasak medikų, medicininiai mitai, neturintys nieko bendro su realia liga.
„Sveika mityba turi būti tiek sveiko tiek susirgusio žmogaus kasdieninis palydovas, bet tai nėra gydymo metodas“, – mitus, kad sveikas maistas gali išgydyti vėžį griauna onkologijos specialistė doc. S.Liutkauskienė.
Mokslininkai vis dar tiria priežastis, kurios gali sukelti prostatos vėžį. Jei artimi giminaičiai ar šeimos nariai sirgo šia liga, pavojus susirgti – didėja. Jei krūties vėžiu sirgo kas nors iš šeimos moterų, ypač jei liga užklupo jaunystėje – papildomas prostatos vėžio tyrimai nepakenks. Pastebėta, kad kai kurių etninių grupių žmonės turi didesnę prostatos vėžio riziką, pavyzdžiui, afroamerikiečiai serga gerokai dažniau nei baltieji amerikiečiai. Azijoje vyrai prostatos vėžiu serga retai.
Prostatos vėžio gydymo mitai
Gydytoja doc. S.Liutkauskienė pažymėjo, kad mitas yra tai, jog prostatos vėžys sėkmingai gydomas tik operaciniu būdu.
„Šis mitas atsirado todėl, kad pirmas paciento kontaktas ir gydytojas, kuris diagnozuoja ligą, dažniausiai yra gydytojas urologas, kuris gerai įvaldęs tik operacinį gydymą ir gydymą hormonais“, – sakė medikė.
Susirgus gydymo taktiką numato kelių gydytojų, susidedančių iš gydytojo urologo, gydytojo onkologo chemoterapeuto, radioterapeuto, patologo, o prireikus ir radiologo, komisija. Pacientas turi išklausyti visų specialybių gydytojų, dalyvaujančių nustatant gydymo taktiką, nuomonę, žinoti visus gydymo metodus ir galimas gydymo komplikacijas.
Pastaruoju metu nemažai diskutuojama dėl chemoterapinio gydymo, nors tai, pasak medikų, paveikus ir tinkamas gydymo būdas. Mitas yra ir tai, kad chemoterapija taikoma tada, kai nelieka jokios vilties. Medikai tikina, kad derinant chemoterapiją su hormoniniu gydymu galima tikėtis itin gerų rezultatų, o jei liga pažengusi, galima prailginti gyvenimo trukmę, pagerinti jo kokybę.
