„Lietuvos vyrams yra įprasta vakare išgerti ne vieną bokalą alaus, o kokius 3–4 ir sakyti, kad aš negeriu, o tik atsigeriu. Tai tikrai daro žalą sveikatai“, – tikina A. Veryga.
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad alaus reklama yra kuriama, siejant šį alkoholinį gėrimą su vyriškumu. „Lietuvoje jis susietas su krepšiniu ir kitokiais įdomiais dalykais, kurie veikia paauglius. Jiems atrodo, kad, jei gersi, būsi vyriškas, rimtas, į tave rimtai žiūrės ir pan. Bet problemų vartojimas nesprendžia, o tik jas kuria“, – interviu LRT radijui pabrėžia specialistas.
– Teko girdėti, kad jūs esate šių laikų Motiejus Valančius. Ką pats manote apie tokį statusą? Koks jūsų asmeninis santykis su alkoholiu? Kada paskutinį kartą kilnojote taurelę?
– Teko girdėti šį epitetą. Įdomu girdėti, kai žmonės jį priskiria man. Tikrai savęs taip nesureikšminčiau. Tiesiog esu tas, kuriam ši tema yra įdomi keliais aspektais.
Pirmiausia esu gydytojas, kuriam tenka dirbti su tais žmonėmis, kurie turi priklausomybių. Esu ir dėstytojas, ir mokslininkas, kuris šia tema domisi moksliškai. Natūralu, kad vėliau pradedi galvoti, kaip galima pakeisti ne vieno sėdinčiojo prieš tave gyvenimą, bet ir padaryti įtaką didesnei žmonių grupei.
Mano santykis su alkoholiu dabar jau yra joks: kokie šešeri–septyneri metai, kai aš nevartojau jokio alkoholinio gėrimo. Žinau, kad yra žmonių, kurie galvoja, kad aš turėjau problemų su alkoholio vartojimu, todėl turėjau nutraukti tą vartojimą, o dabar visus mokinu, kaip reikia gyventi. Neturėjau aš problemų su alkoholio vartojimu.
Aš tą padariau sąmoningai, tai buvo mano sprendimas. Norėjau pažiūrėti, ar tikrai yra taip blogai gyventi, kaip sakoma, negėrus: neturi ką veikti, negali atsipalaiduoti, nesilinksmini ir t. t. Kitas mano motyvas buvo augantys mano vaikai. Aš norėjau parodyti pavyzdį. Tų pavyzdžių nėra taip daug. Ir sau parodyti norėjau, kad negeriant gyvenimas yra normalus.
Sekasi man visai neblogai, nejaučiu, kad esu kažką praradęs, nors buvau labai tipiškas lietuvis, kuris pakankamai anksti pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, tikrai nebūdamas pilnametis. Turėjau visas galimybes susilaukt rimtų problemų.
– Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje pagal alkoholio vartojimo kiekį esame treti. Daugiausia alkoholio suvartojama Baltarusijoje, kiek mažiau Moldovoje, mes – treti. Lenkiame net ir Rusiją, kuri mūsų sąmonėje dažnai asocijuojama su dideliais alkoholio suvartojimo kiekiais. Prieš dešimtmetį nebuvome net dešimtuke, o dabar – treti. Kaip jums atrodo, kodėl? Kas pasikeitė?
– Yra labai įvairių pasvarstymų, kodėl taip atsitiko, kad iškopėme į problematiškiausių šalių viršų. Sakoma, kad esame traumuoti visos sovietinės okupacijos, kad turime psichologinių problemų, dėl kurių geriame: daug žmonių be darbo, apleistų ir pan. Tai, matyt, yra tik nedidelė to paaiškinimo dalis. Matyt, yra ryšys tarp psichologinio traumavimo ir mūsų socialinių problemų, bet tai nepaaiškina alkoholio vartojimo, nes yra šalių, kurios ne mažiau traumuotos už Lietuvą ir ne mažiau patyrę problemų bei represijų už mus, bet tiek negeria, nesižudo.
Kai žmonės turi pačių įvairiausių problemų: socialinių, politinių ir t. t., paprastai analizuojamos sąlygos. Kokios sąlygos tiems žmonėms įsigyti alkoholio, jį pirkti ir gerti? Atsimenu pamąstymus, kai Lietuvoje buvo paskutinė ekonominė krizė. Buvo politikų, kurie sakė, kad reikia piginti alkoholinius gėrimus, nes žmonės nebeįperka, nenormaliai aukšta jų kaina. Man pasirodė labai įdomus žmonių supratimas, kaip reikia spręsti problemas. Panašu, kad dalis politikų galvoja, kad, kai tau sunku, reikia sudaryti sąlygas gerti. Bėda ta, kad, jeigu tikrai tai padaroma, žmonės prasigeria greičiau, o tada jas spręsti pasidaro dar sunkiau. Gėrimas pats pagimdo daug problemų.
Lietuva prieš daugiau nei dešimtmetį nebuvo išskirtinė valstybė dėl alkoholio vartojimo. Ypač vaikai, moterys gėrė nedaug. Vyrai gerdavo daug, tai buvo klasikinė, įprastinė problema. Kas atsitiko prieš tuos gerus 15 metų? Valstybė sudarė visas sąlygas šiam verslui labai intensyviai plėstis. Buvo paleista labai intensyvi reklama, sukurtos naujos gėrimų grupės, patrauklios vaikams ir moterims, kurių anksčiau praktiškai nebuvo. Buvo paleista prekyba naktį, gėrimai patapo gana pigūs, pritaikytos netgi akcizų lengvatos ir pan. Buvo pirmoji banga, kai pradėjo tragiškai augti vaikų, vartojančių alkoholį, kiekis.
Moterų vartojimas – išaugęs du kartus. Vaikų apsinuodijimo skaičiai augo 17 kartų per šešerius metus. Tikrai darėsi blogai, bet tam buvo ir priežastys. Nesutikčiau su tais, kurie sako, kad žmonės geria iš blogo gyvenimo. Labiausiai lietuviai gėrė 2007 metais, kai buvo ekonominis pakilimo pikas. Jie turėjo už ką gerti, ir tuomet buvo labiausiai geriama.
