Privalumų – ne vienas
„Buvimas vienatvėje aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, dėl to atsipalaiduoja raumenys, sumažėja kraujo spaudimas, lėtėja pulsas. Vienatvė padeda pagerinti dėmesio koncentraciją, padidina darbingumą, sumažina perdegimo riziką. Pašalinus daugelį kasdienių dirgiklių, dažnai pagerėja dėmesio koncentracija, dėl to žmogus gali atlikti daugiau darbų per trumpesnį laiką“, – sako E.Čiūras.
Pasak jo, ieškant įvairių problemų sprendimų, pašalinė informacija ir dirgikliai trukdo mąstyti. O buvimas vienatvėje gali padėti efektyviau spręsti problemas, planuoti savo gyvenimą.
„Kai esame mažiau veikiami aplinkos, turime daugiau galimybių pamąstyti apie savo tikslus, pasiekimus, taip pat pokyčius, kokių norėtumėme savo gyvenime, kartu atsiribojame nuo kitų žmonių įtakos priimdami sprendimus“, – teigia psichoterapeutas.
Trukmė priklauso ir nuo darbo pobūdžio
Trukmė, kiek žmogui reikia pabūti vienatvėje, yra individuali – tai nulemia žmogaus charakterio savybės, temperamentas, auklėjimas, amžius, net jo darbo pobūdis.
Intravertai labiau linkę būti vieni, vieni jie jaučiasi geriau. Dažniau vienatvę renkasi ir vyresni žmonės – jie yra labiau linkę būti namuose nei vidutinio amžiaus. Daugiau laiko vienatvėje rekomenduojama skirti tiems, kurie darbe patiria daug streso.
„Kiekvienam žmogui verta pasvarstyti, ar jam tikrai užtenka vienatvės. O bent keletą minučių vienumoje pabūti, nusiraminti ir pailsėti nuo aplinkos dirgiklių vertėtų visiems“, – teigia E.Čiūras.
Ir visgi nors dauguma žmonių supranta, jog vienatvė turi teigiamą poveikį žmogaus savijautai, dažnam nėra lengva rasti tam laiko.
Psichoterapeutas dalinasi keliais patarimais: „Jei žmogui sunku rasti laiko sau, galima tai įtraukti į dienotvarkę – paskirti tam tikrą laiko atkarpą, kurią skirsime buvimui vienatvėje.
Kad mažiau trukdytų aplinka, rekomenduojama išjungti televiziją ar radiją, telefoną, internetą. Galima išnaudoti pietų pertrauką – apsispręsti ir kartais eiti pietauti vieniems, galbūt eiti pietauti į parką, pasėdėti ant pievos. Galima pabandyti ryte keltis pusvalandžiu anksčiau nei kiti šeimos nariai ir tą laiką paskirti sau.“
Daugiau laiko vienatvėje rekomenduojama skirti tiems, kurie darbe patiria daug streso.
Gydytojo psichiatro, psichoterapeuto teigimu, skiriant laiką sau, rekomenduojama užsiimti meditacija, savirefleksija, klausytis mėgstamos muzikos ar pasivaikščioti.
Būti vienatvėje gali būti sunku
Yra žmonių, kuriems gali būti sunku laiką leisti vieniems. Ypač tiems, kurie turi skausmingų patirčių vaikystėje, kai buvo palikti, atstumti. Būdami vieni jie gali jausti padidėjusį nerimą, liūdesį.
„Vienatvėje sunku būti ir tiems, kuriems pasireiškia autofobija – specifinė fobija būti vienam. Tai nerimo sutrikimas, kai kyla nerimas žmogui esant vienatvėje arba kilus minčių apie buvimą vienam. Tuomet stengiamasi išvengti buvimo vienatvėje arba kuo greičiau susirasti žmonių. Gydant tokį sutrikimą efektyviausia yra kognityvinė ir elgesio terapija“, – pasakoja psichiatras, psichoterapeutas E.Čiūras.
Gydytojo teigimu, verta paminėti ir tai, kad jei staiga pasikeitė artimojo elgesys – jis tapo atsiribojęs, daug laiko leidžia vienas, vengia bendravimo, – tai gali reikšti ir sunkias psichines ligas, tokias kaip depresija, psichoziniai susirgimai.
„Dėl to svarbu pasidomėti, kaip tas žmogus jaučiasi, ar reikalinga kažkokia pagalba, pasiūlyti apsilankyti pas psichikos sveikatos specialistus, jei jo būklė kelia įtarimų“, – nelikti abejingiems skatina psichiatras.
Ir atitinkamai – jeigu žmogus nusprendžia kurį laiką pabūti vienas, nepasiekiamas telefonu, geriau apie tai informuoti artimus žmones. Šiems bus ramiau, kai žinos priežastis ir kiek laiko artimajam reikia pabūti vienatvėje.