Laisvės apribojimas, griežti draudimai – kiekvienas žmogus į tai reaguoja skirtingai. Karantino apribojimai daugeliui tampa psichologiniu išbandymu, tačiau dar labiau apsunkina žmonių su priklausomybėmis kasdienybę. „Abstinencija kai kada gali privesti prie kritinių situacijų“, – pranešime žiniasklaidai teigia psichiatras Jaunius Urbutis.
Italija suvokia priklausomybės bėdą
Įprotis – žmogaus veiklos procese susiformavęs polinkis atlikti tam tikrą veiksmą. Ilgainiui įsišakniję jie tampa žmogaus asmenybės dalimi. Tačiau gyvenimas karantino ar net priverstinėmis saviizoliacijos sąlygomis kiekvieną privertė sustoti ir stipriai apsunkino tam tikrų įpročių tenkinimą.
Specialistai sutinka, kad įpročius pakeisti ar net atsisakyti tam tikrų priklausomybių vienos paros neužtenka. Italijoje, kurioje karantinas tęsiasi jau kelis mėnesius, ir tik dabar dėliojant karantino švelninimo scenarijų, net ir blogiausiu metu nebuvo pamiršti nuo tabako gaminių priklausomybę turintys gyventojai – šalyje veiklą vykdyti gali tik maisto prekių ir tabako gaminių parduotuvės.
„Žmogus neatsibus kitoks, nei užmigo. Jei vakar nebuvo jokių suvaržymų, o šiandien – karantinas, žmogaus psichologijai to pritaikyti negalime. Jei jis užmigo su tam tikrais įpročiais, tam tikromis priklausomybėmis, tai jis jų akimirksniu neatsisakys“, – teigia psichiatras Jaunius Urbutis.
Karantinas išryškino daug akivaizdžių dalykų, kurių nepamatome esant įprastoms gyvenimo sąlygoms: o tada tik belieka klausti, ar tikrai visi įstatymai yra iki galo apsvarstyti?
Didelė pažeidimų tikimybė
Judėjimo apribojimai paveikė žmonių elgesį, sukėlė sumaištį verslo sektoriuje – visiems teko greitai ieškoti išeičių iš susidariusios situacijos. Sumažėjo galimybės lengvai tenkinti įprastus poreikius: visuomenė buvo įpratusi paslaugas ar prekes gauti pagal poreikį.
„Drįsčiau teigti, kad labai išreikštą priklausomybę rūkymui turintis asmuo, jokiu kitu būdu negavęs „rūkalų“ gali imtis rizikos ir keliauti jų įsigyti, nepaisydamas priverstinės izoliacijos. Ir tai nereiškia, kad žmogus yra blogas, tiesiog priklausomybė verčia suktis iš padėties“, – teigia psichiatras, nors kodekse ir yra numatytos didelės piniginės baudos – iki 6000 eurų už saviizoliacijos ir karantino taisyklių pažeidimus. O jeigu šios tvarkos nepaisytų koronavirusu sergantys asmenys, jiems grėstų ir laisvės atėmimas.
Slidi ir plona riba
Žmogui, neturinčiam jokių kitų simptomų, kurio sveikata nėra bloga, atsisakyti įpročių ar priklausomybių neturint motyvacijos ar profesionalų pagalbos – labai sudėtinga. Kitų šalių, tokių kaip Didžiosios Britanijos, specialistai kalba, kad vienas iš būdų atsisakyti priklausomybių yra keisti jas mažiau žalingomis priemonėmis.
„Riba, kada žmogus tampa priklausomu yra slidi ir plona. Greičiausiai ją būtų galima pažymėti nuo to momento, kai žmogus nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be alkoholio, tabako, socialinių tinklų ar kitų priklausomybę sukeliančių veiksnių. Sudėtingiau su atskira diagnoze – žalingu vartojimu“, – teigia J.Urbutis.
Psichiatras tikina, kad negalėjimas pavartoti medžiagos tam tikrais atvejais gali turėti skaudžių pasekmių.
„Labiausiai norėčiau akcentuoti abstinencijos reiškinius, kurie, ypač jei yra stipriai pasireiškiantys, gali bloginti tiek žmogaus psichologinę, tiek ir somatinę būklę – priklausomai nuo to, kokių ir kiek „silpnų vietų“ turi žmogus. O tai gali privesti ir prie gana kritinės situacijos“, – teigia J.Urbutis.
