Psichiatras L.Slušnys: sveikos mitybos įpročius vaikai gali išsiugdyti žaisdami

Visi tėvai nori, kad jų vaikai maitintųsi sveikai ir valgytų daug vaisių bei daržovių. Vis dėlto dažnas mažylis morką ar obuolį valgo ne taip noriai kaip įvairius užkandžius, saldumynus ar bandeles.
Mama ir sūnus
Mama ir sūnus / Vida Press nuotr.

Ekspertai pažymi, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl vaisių ir daržovių vaikai dažnai nemėgsta, yra ta, kad šiandieniniai mažamečiai šių žmogaus organizmui itin reikalingų gamtos gėrybių nepažįsta ir turi mažai progų su jomis susidraugauti, rašoma spaudai išplatintame pranešime.

Skanu – tai, kas pažįstama

Vaikų psichiatras Linas Slušnys sako, kad pažįstami dalykai vaikams visuomet yra artimesni, todėl tie vaikai, kurie turi galimybę nuo pat mažens užmegzti pažintį su sodo ar daržo gėrybėmis, ir valgyti jas bus linkę labiau.

Maža to, vaikai mokosi ir pažįsta žaisdami, todėl atradus būdą vaisius ar daržoves vaikams pateikti įdomiai, o ragavimo ir pažinimo patirtį padaryti patrauklesne, galima padėti vaikams naudingą maistą pamėgti.

„Vaikai pirmiausia valgo akimis. Jiems itin svarbus maisto pateikimas – jis turi būti įdomus ir kūrybiškas, atspindintis vaikui patinkančius dalykus.

Pavyzdžiui, ta pati morka ar salota pateikta kitaip gali paskatinti vaiką šias daržoves paragauti, o galiausiai ir pamėgti. Mažam vaikui svarbiausia emocija, kurią jis gauna. Jei ji yra teigiama, pažadinanti vaiko smalsumą, tai su ja jis ims sieti ir konkrečios daržovės ar vaisiaus skonį.

Ir priešingai – jeigu vaikui bus bandoma įteigti, kad jis būtinai turi valgyti kažką jam visiškai nepažįstamo ar tolimo, tai ir tokio maisto skoniu jis greičiausiai neliks sužavėtas ir ateityje jo vengs“, – sako L.Slušnys.

Anot vaikų psichiatro, dažnai tėvams užtenka pasitelkti truputėlį fantazijos, kad įprastas obuolys ar pomidoras vaiko akyse virstų šauniausiu automobiliu, ežiuku, mėgstamo animacinio filmo ar pasakos herojumi.

„Geriausia, kai ir pats vaikas yra įtraukiamas į tokį kūrybiškumo reikalaujantį žaidimą bei vaisių ar daržovių transformavimo procesą. Kuo daugiau progų iš arčiau pažinti vaisius ir daržoves vaikas gauna, tuo geriau. Suartinus žaidimo, pažinimo ir ragavimo patirtis galima pasiekti puikių rezultatų“, – pažymi L.Slušnys.

Daržoves augina vaikų darželiuose

Pastangos mažuosius priartinti prie daržo ar sodo gėrybių pastaruoju metu vis labiau pastebimos ir šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Šį pavasarį šalia dvidešimties Lietuvos vaikų darželių išdygo šiltnamiai, kuriuose ir patys mažyliai prisideda prie įvairių daržovių bei žalumynų auginimo ir gali geriau pažinti jų kelią nuo mažo daigelio iki pietų stalo.

Iniciatyvos suteikti vaikų darželiams nuosavus šiltnamius ėmėsi prekybos tinklas IKI, jau nuo praėjusių metų įgyvendinantis socialinį-edukacinį projektą „Sodinčius“. Vykdant jį ne tik padovanoti šiltnamiai ugdymo įstaigoms, bet ir organizuojamos edukacinės vaikų ekskursijos į šalies ūkius, kur mažieji gali iš arti pamatyti, kaip auginamos ir prižiūrimos įvairios daržovės. Be to, projekto sumanytojai kartu su vaikų psichologu parengė ir šalies ugdymo įstaigoms pateikė specialią sveikus mitybos įpročius mažiesiems diegti padedančią ugdymo programą ir patarimų rinkinį tėvams.

Naujausia „Sodinčiaus“ komandos idėja – paskatinti vaikų ir jų tėvelių kūrybiškumą, o kartu – padėti mažiesiems pažinti skirtingus vaisius ir daržoves bei tokiu būdu juos pamėgti.

Anot IKI viešųjų ryšių vadovės Bertos Čaikauskaitės, „Sodinčiaus“ iniciatyvas teigiamai įvertino tiek vaikų darželiai ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų bendruomenė, tiek tėveliai, o idėja padovanoti šalies ugdymo įstaigoms šiltnamius sulaukė ir šalies Prezidentės Dalios Grybauskaitės palaikymo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis