Medicinos diagnostikos ir gydymo centro psichiatrė Aušra Stankūnienė pasakoja apie tai, kaip suprasti, kada vertėtų problemos sprendimo ieškoti lankantis pas šeimos gydytoją ar kitą medicinos specialistą, o kada laikas praverti psichologo ar psichiatro kabineto duris.
Terminą „psichosomatika“ sudaro du graikų kalbos žodžiai: psyche – siela, somos – kūnas. Šis terminas vartojamas kalbant apie funkcinius sutrikimus (kai žmogus jaučia simptomus, bet neserga somatine liga), kurių atsiradimą dažniausiai lemia psichologiniai veiksniai. Trumpai tariant, kūno ligą sukelia neįsisąmonintos emocijos.
„Negebėjimas įsisąmoninti jausmų ir suprasti, kaip jie susiję su atsirandančiais simptomais, vadinamas aleksitimija. Tai yra nemaža problema dirbant su tokiais pacientais. – pasakoja psichiatrė Aušra Stankūnienė. – Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmogus yra daugialypė biologinė sistema, kurios normalus funkcionavimas priklauso nuo vidinės organizmo pusiausvyros. Biocheminių ir fiziologinių procesų pastovumas lemia, kad žmogaus kūnas ir psichika išlieka sveiki. Kai žmonės patiria daug neigiamų emocijų, vieniems išsivysto psichikos sutrikimai (nerimas, nuotaikos svyravimai), o kitiems gali atsirasti psichosomatinių sutrikimų.“
Ar tikrai varginantys skrandžio skausmai reiškia tik virškinamojo trakto sutrikimus?
Paprastai žmonės, pajutę nemalonius simptomus, konsultuojasi su bendrosios praktikos gydytojais ar gydytojais specialistais, atlieka daug ir įvairių tyrimų. Dažnai jokių sutrikimų nerandama. Tačiau pasitaiko atvejų, kai aptinkami vienokie ar kitokie organizmo pakitimai, kurie gali būti susiję su žmogų varginančiais simptomais. Pradedamas gydymas, kuris, deja, ne visuomet būna sėkmingas.
Pasak psichiatrės Aušros Stankūnienės, tenka sutikti tokių pacientų, kurie nudžiunga, kai po daugelio tyrimų jiems nustatomas koks nors fizinis negalavimas. Pavyzdžiui, pastebima siauresnė ar perlinkusi kraujagyslė, dėl kurios pasireiškia galvos svaigimas, nustatoma stuburo patologija, kuri lyg ir paaiškina, kodėl žmogus jaučia skausmą širdies plote, ar skrandyje aptinkama bakterija Helicobacter Pylori, kuri tarsi paaiškina virškinamojo trakto sutrikimus.
„Čia galima įžvelgti kelias problemas. Viena vertus, gydytojai neretai vadovaujasi biomedicinine ligų samprata, iki šiol labai trūksta tokio požiūrio į žmogų, kuris neatskirtų kūno nuo psichikos. Tačiau yra ir kita problema, kai pacientas nepripažįsta, kad jo patiriami nemalonūs kūno pojūčiai gali būti susiję su psichologinėmis problemomis. Tuomet įtampa tik didėja, žmogus nenustoja ieškoti gydytojų, galinčių rasti kokią nors su kūnu susijusią negalavimų priežastį.“
Psichiatrai ir psichoterapeutai paprastai rekomenduoja iš pradžių pasikonsultuoti su gydytojais specialistais, atlikti reikalingus tyrimus, kurie paneigtų galimas kūno ligas, ir tik po to pradėti konkretaus psichikos sutrikimo gydymą.
Kaip suprasti, kad skausmas nėra fizinis?
Specialistė tikina – iškart identifikuoti, kokio pobūdžio skausmą, fizinį ar psichologinį, jaučia pacientas, nėra taip lengva. Paprastai žmonių nusiskundimai primena kokios nors somatinės ligos simptomus.
„Savo praktikoje dažniausiai susiduriu su širdies, kraujotakos, kvėpavimo ir virškinamojo trakto ligų simptomus primenančiais nusiskundimais. Tai gali būti skausmas širdies plote, kraujo spaudimo kilimas, dusulys, silpnumas. Pasitaiko, kad žmogus išsigąsta dėl to, kad netrukus jį gali ištikti infarktas. Dusulio, kąsnio, užstrigusio gerklėje, jausmas gali priminti kvėpavimo ligų simptomus.
Skausmas skrandžio srityje, nevirškinimas, pykinimas, pilvo pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ir panašūs negalavimai primena virškinamojo trakto ligų simptomus. Padažnėjęs ar skausmingas šlapinimasis gali būti susijęs su šlapinimosi funkcijos sutrikimais. Tačiau būna ir tokių simptomų, kurių negalima priskirti jokiai somatinei ligai. Tik atlikus tyrimus, patvirtinus, kad nėra jokios kūno ligos, galvojama apie psichosomatinį sutrikimą“, – pasakoja psichiatrė.
Dažnai pacientams nėra lengva suprasti, jog fizinį sutrikimą gali sąlygoti ne kūno liga, o pasąmonė.
„Taip pat svarbu nepamiršti, kad dažnai pacientams nėra lengva suprasti, jog fizinį sutrikimą gali sąlygoti ne kūno liga, o pasąmonė, kurioje slypi sąmoningai nesuvokiami, užslopinti jausmai. Ir kai pacientą konsultavęs gydytojas praneša, kad jis fiziškai sveikas, kad jam reikėtų apsilankyti pas psichiatrą ar psichoterapeutą, žmogus dažnai to nedaro, eina konsultuotis pas kitą specialistą, galiausiai nusivilia gydytojais, medicina. Tokiu atveju simptomai ne tik kad neišnyksta, nes ligos niekas neranda, bet ir dar labiau skatina neigiamus jausmus.“
Vaikystės ligos neretai yra išaugamos
Manoma, kad net trečdalis į šeimos gydytojus besikreipiančių žmonių konsultuojasi ne dėl fizinio, bet dėl psichosomatinio sutrikimo.
„Manau, kad visi esame tai patyrę. – sako psichiatrė A.Stankūnienė. – Pabandykime prisiminti, ar nėra buvę taip, kad prieš egzaminą, svarbų pokalbį, atsidūrę stresinėje situacijoje jautėme nemalonų spaudimą širdies plote, nenorą valgyti, skausmą skrandžio srityje, galvos svaigimą, gumulo gerklėje jausmą, skundėmės laisvesniais viduriais ir pan. Jei tai yra trumpalaikė reakcija į stresą, viskas gerai.
Tokie pojūčiai net padeda išlaikyti blaivų mąstymą, susikaupti, mes tarsi nustumiame jausmus į antrą planą, leidžiame juos išjausti kūnui. Tačiau jei tokie pojūčiai užsitęsia, kartojasi, tuomet formuojasi psichosomatiniai sutrikimai ar net psichosomatinės ligos, kurioms būdingi ne tik psichiniai, bet ir fiziniai sutrikimai. Gydyti tokias ligas sunkiau, nes tenka dirbti ir su kūnu, ir su siela.“
Plačiau paplitusios ligos gali būti tiek somatinės, tiek psichosomatinės prigimties. Pavyzdžiui, dėl nuolatinės įtampos padidėjęs arterinis kraujospūdis ir kiti veiksniai gali atlikti reikšmingą vaidmenį vystantis širdies ir kraujagyslių ligoms, kurios gali baigtis miokardo infarktu ar insultu.
„Dažnai tenka girdėti apie vaikystėje buvusius, o vėliau nebepasikartojusius astmos priepuolius arba tokius astmos priepuolius, kurie pasireiškia žmogui reikšmingose ir dėl to stresą keliančiose situacijose. Kaip paaiškėja per pokalbį, klientai dažnai pasakoja tik apie patiriant stresą pasireiškiančias virškinamojo trakto ligas: gastritą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, opinį kolitą. Nereti ir šlapinimosi, lytinės funkcijos sutrikimai, dermatologinės ligos, pavyzdžiui, žvynelinė, neurodermitas“, – sako specialistė.
Kam dažniausiai pasireiškia psichosomatiniai simptomai?
Trumpalaikius simptomus gali jausti visi žmonės, bet ne visiems pasireiškia pats sutrikimas. Anot psichiatrės, vis dažniau tenka konsultuoti žmones, kuriuos vargina psichosomatiniai simptomai. Jie dažnai būna pervargę, siekia sunkiai įgyvendinamų tikslų.
„Tai lemia darbas po keliolika valandų per dieną, per trumpos atostogos, kai ilsimasi pridėjus vieną dieną prie išeiginių, atgalinio ryšio iš viršininkų stoka. Jei žmogaus tikslas yra būti pačiam geriausiam, viską padaryti idealiai, jis neišvengiamai patirs nusivylimą – būti geriausiam ir nedaryti klaidų tiesiog neįmanoma, nes niekas iš tiesų nežino, kas yra tas idealumas ir su kuo palyginti savo gerumą. Kai kovoti su sau išsikeltais uždaviniais nebėra jėgų, atsiranda skausmas ar kiti nemalonūs pojūčiai, primenantys kūno ligas. Kūnas tokiu būdu praneša, kad priėjome ribą, kad turime sustoti, ką nors daryti kitaip“, – sako specialistė.
Anot psichiatrės, vis dažniau tenka konsultuoti žmones, kuriuos vargina psichosomatiniai simptomai.
Psichosomatinį skausmą ir kitus simptomus gali sukelti baimė, nerimas, liūdesys, bejėgiškumas, pyktis. Šie jausmai dažnai lieka neįsisąmoninti, o juos patiriantiems žmonėms būdingas negebėjimas suvokti savo jausmų.
Kaip sau padėti?
Deja, bet padėti sau šiuo atveju nėra taip lengva. Dažnas ne tik nesupranta, bet net ir nenori galvoti apie tai, kad, pavyzdžiui, galvos svaigimas gali būti susijęs ne su fiziniu skausmu. Psichosomatinių sutrikimų vis daugėja, o nuolatinė konkurencija darbe, visuomenėje, politinė, ekonominė krizė ir šiuo metu šalia mūsų vykstantis karas negerina situacijos.
„Nors psichosomatiniais sutrikimais skundžiasi vis daugiau žmonių, jau pradedama suvokti, kad reikia rūpintis ne tik kūnu, bet ir siela. Tad gydytojo rekomendacija pasikonsultuoti su psichiatru ar psichoterapeutu vis rečiau priimama kaip įžeidimas. Psichoterapijos lankymas ir savęs pažinimas tampa vis labiau įprasta veikla.“
Padėti sau galite ir sureguliavę darbo ir poilsio režimą. Padalinkite parą į tris dalis, skirtas sau, darbui ir miegui. Fizinis krūvis, sveika mityba, meditacija, poilsis, mėgstami laisvalaikio užsiėmimai – dalykai, kurie taip pat gali padėti ir būti labai reikšmingi.
Padėti sau galite sureguliavę darbo ir poilsio režimą.
„Svarbu įvertinti ir santykius su artimaisiais, draugais, bendradarbiais, pagalvoti, ar tikrai tam tikroje gyvenimo srityje viskas klostosi gerai, galbūt mes tik bandome save apgauti sakydami, kad būna ir dar blogiau. Labai dažnai nutinka taip, kad pirmenybę teikiame ne sau, bet kitiems. Tačiau reikia suprasti, kad negalėsime pasirūpinti kitais, jei neskirsime dėmesio sau, jei nepaisysime asmeninių poreikių.
Raskite laiko pabūti su savimi, su savo jausmais. Labai svarbu kalbėtis su kitais žmonėmis, o kartais – net ir su savimi. Išsakytos mintys, išlieti jausmai sumažina įtampą, nerimą, baimę, išlaisvina nuo nemalonių pojūčių“, – pasakojo psichiatrė Aušra Stankūnienė.
