Stereotipai apie alkoholį vartojančias moteris
„Pasaulyje nėra kultūros, kurioje moterys gertų daugiau nei vyrai, tačiau moterų alkoholizmo tema visą laiką sulaukia išskirtinio dėmesio. Istoriškai yra susiklosčiusios skirtingos alkoholio vartojimo taisyklės vyrams ir moterims. Pavyzdžiui, 18-ame a. pr. Kr. senovės Babilone sukurtame Hamurabio kodekse buvo nurodyta, kad moterys žynės negali įžengti į vyno parduotuvę ar būti jų savininkėmis.
Senovės Romoje įstatymas uždraudė moterims vartoti bet kokį alkoholį. Vakarų kultūroje egzistuoja įdomi nuostata, kuri savo šaknimis vėlgi nueina į senus laikus: teigiama, kad alkoholis skatina moterų geismą ir pasiruošimą seksualiniams santykiams. Keista, bet tai, kad moteris būna pavartojusi alkoholio, iš dalies laikoma pateisinimu panaudotai seksualinei prievartai“, – teigė pašnekovė.
Dar vienas ypatumas, susijęs su alkoholį vartojančiomis moterimis, yra tas, kad joms dėl gyvybės pratęsimo funkcijos taikomi kitokie standartai negu alkoholį vartojantiems vyrams. Deja, paskutiniais metais alkoholį gaminančios kompanijos stengiasi plėsti savo rinkas ir skatina moteris vartoti daugiau alkoholio, reklamuodamos jį kaip išsilaisvinimą iš visuomeninių normų, maištą ar savo lygybės su vyrais demonstravimą.
Kodėl moterų problema pastebima vėliau
Didelė problema, kad moteris gana ilgai sugeba slėpti savo problemą dėl alkoholio. Mat visuomenės nuomonė apie geriančią moterį, kaip apie puolusią moterį, yra tokia gaji, kad vidurinės ar aukštesnės klasės moterys dažnai būna gerokai „pažengusios“ savo ligoje, o jų gydantis gydytojas dar net nesvarsto galimybės, kad jos sveikatos problemos gali būti sukeltos alkoholio.
Taigi vyrai greičiau patiria spaudimą iš aplinkos gydytis dėl turimos priklausomybės alkoholiui, moterys dažniausiai lieka vienos šioje kovoje.
Dažnai vyrų naudojamą rytinę „burnelę“ jos pakeičia raminančių vaistų doze.
Moterų problema vėliau pastebima dar ir todėl, kad dažnai vyrų naudojamą rytinę „burnelę“ jos pakeičia raminančių vaistų doze, o vėl gerti pradeda tik vakare. Dažnai kartu su priklausomybe alkoholiui tokios moterys serga dar ir priklausomybe raminantiems vaistams, kuriuos joms išrašo nieko neįtariantis šeimos gydytojas.
Alkoholis kenkia moteriškiems organams
Pasak psichiatrės, moterys yra jautresnės fiziniam alkoholio poveikiui: nuo to paties alkoholio kiekio moterų kraujyje stebima didesnė alkoholio koncentracija negu vyrų. Tai susiję su tuo, kad moterys skrandyje turi mažiau alkoholį skaidančio fermento alkoholdehidrogenazės, dėl ko daugiau alkoholio patenka į kraują.
Moterys greičiau patiria tokias nepageidaujamas alkoholio vartojimo pasekmes, kaip kepenų ligos, kardiomiopatija, mažakraujystė, virškinamojo trakto kraujavimas.
Alkoholio vartojimas susijęs su didesne krūties vėžio rizika. Alkoholiu piktnaudžiaujančios moterys taip pat turi didesnę riziką susirgti lytiškai plintančiomis ligomis, nes turi daugiau atsitiktinių santykių ir rečiau naudojasi prezervatyvais lytinio akto metu.
Nors vienkartinis alkoholio panaudojimas neturi žymios įtakos lytiniams hormonams, reguliarus alkoholio vartojimas jų koncentraciją veikia ir gali lemti nevaisingumą. Yra ir visa eilė kitų sutrikimų, tokių, kaip sumažėjęs lytinis potraukis, anorgazmija, vaginizmas (makšties spazmai), skausminga sueitis bei ankstyva menopauzė.
Taigi nors kultūriškai susiformavusi nuomonė, kad alkoholis yra moterų seksualumo stimuliatorius, tačiau realybėje yra visiškai priešingai.
Dažniau geria vienos
„Visuomenės požiūris į alkoholį vartojančią moterį turi įtakos tam, kokios pagalbos ji ieško, jei jaučia turinti alkoholio problemų: jos retai kreipiasi į įstaigas, kurios specializuojasi alkoholio vartojimo sutrikimų gydyme, o dažniau kreipiasi į šeimos gydytojus ir skundžiasi nerimu, nemiga, depresija ir t. t.
Dėl išskirtinai neigiamos visuomenės pažiūros į geriančias moteris, pastarosios alkoholį vartoja dažniausiai vienatvėje, todėl, kol problema tampa pastebima, praeina nemažai laiko. Vyrai, kurie geria savotiškai „viešiau“, yra geresnėje pozicijoje, nes jų problemos greičiau pastebimos ir jie verčiami ieškoti pagalbos“, – svarstė R.Mazaliauskienė.
Kol problema tampa pastebima, praeina nemažai laiko.
Psichiatrė pabrėžė, kad vartoti alkoholį vienam yra pavojinga. „Reikėtų pasidomėti tokio alkoholio vartojimo aplinkybėmis bei dažnumu – gal tai jau priklausomybė. Ši būsena atsiranda pamažu, nėra aiškaus „taško“, nuo kurio prasideda priklausomybė.
Bet kuriuo atveju, toks alkoholio vartojimo būdas yra rizikingas, nepriklausomai, ar taip elgiasi vyras, ar moteris. Apskritai moterys alkoholiu piktnaudžiauja rečiau negu vyrai, tačiau moterų alkoholio vartojimas, o atitinkamai ir priklausomybė, pastaruoju metu yra didesnė negu prieš kelis dešimtmečius“, – tikino pašnekovė.
Alkoholio vartojimo priežastys
Kalbant apie genetinį polinkį į priklausomybės alkoholiui atsiradimą, nėra duomenų, kad paveldimumas moterims būtų mažiau ar daugiau svarbus negu vyrams. Kalbant apie priežastis, kurios skatina priklausomybės alkoholiui atsiradimą, reikia paminėti seksualinę ar kitokią prievartą vaikystėje.
„Priklausomybė alkoholiui yra sudėtinga būsena, kurios atsiradimui įtakos turi tiek biologiniai, tiek psichosocialiniai faktoriai. Kai mes kalbame apie priežastis, kurios paskatinta griebtis alkoholio, mes iš tiesų kalbame apie didelę priežasčių įvairovę, nes kiekvieno žmogaus reakcija į savo gyvenimo įvykius yra individuali. Šiuo atveju svarbu ir tai, kokie veiksniai žmogui sukelia stresą, nerimą, depresiją. Tai gali būti skyrybos, kiti gyvenimo įvykiai.
Nors moterys dažniau deklaruoja santykių sunkumus kaip galimas alkoholio vartojimo priežastis, visumoje priežastys tarp abiejų lyčių atstovų yra panašios. Noriu atkreipti dėmesį, kad svarbu atskirti „priežastis vartoti alkoholį“ nuo paprasto „preteksto vartoti alkoholį“. Pastarasis, bėgant laikui, pasitaiko vis dažniau: sunkumai santykiuose – proga išgerti, santykiuose viskas gerai – vėl proga išgerti“, – aiškino R.Mazaliauskienė.
Kodėl pavojinga atsipalaiduoti alkoholiu
Vyrauja stereotipas, kad išgėrę vyrai tampa drąsesni, mažiau atsargūs, agresyvesni. O kaip alkoholis veikia moteris?
„Pagal vyraujantį stereotipą, kuris Vakarų kultūroje kažkodėl dominuoja jau nuo seno, – drąsesnės, žaismingesnės, seksualesnės. O jei be stereotipų – būna visaip, priklausomai nuo žmogaus ir nuo situacijos“, – teigė R.Mazaliauskienė.
Negalima nekreipti dėmesio į tai, kad alkoholis reikalingas „atsipalaidavimui“.
Paklausta, kaip vertina įprotį atsipalaiduoti vakare po darbų su taure vyno ar kito alkoholio, psichiatrė pabrėžė, kad įvertinus, jog dauguma žmonių dirba penkias iš septynių dienų per savaitę, tai labai rizikingas dalykas. Net atmetus pernelyg dažno vartojimo keliamą pavojų, negalima nekreipti dėmesio į tai, kad alkoholis reikalingas „atsipalaidavimui“.
„Tokioje situacijoje matau du pavojingus momentus: žmogus patiria perdėtą stresą, dėl kurio reikia „atsipalaiduoti“; be to, atsipalaiduoti gali (ir nori) alkoholiu, nors, mano manymu, tas pats žmogus tikrai žino ar žinojo ir daugiau veiksmingų atsipalaidavimo būdų, iš kurių kažkodėl pasirinko alkoholį“, – teigė pašnekovė.
15min pateikia vieną iš oficialų AUDIT klausimyną, pagal kurį galite pasitikrinti, ar nesate priklausomas nuo alkoholio.
Atsakę į visus klausimus, susumuokite surinktus taškus (jie nurodyti prie kiekvieno atsakymo) ir skaitykite savo apibūdinimą.
1. Kiek dažnai geriate alkoholinius gėrimus?
Niekada (0)
Kartą per mėnesį ar rečiau (1)
Du–keturis kartus per mėnesį (2)
Du–tris kartus per savaitę (3)
Keturis ar daugiau kartų per savaitę (4)
2. Kiek alkoholinių gėrimų išgeriate, kuomet linksminatės?
Vieną ar du (0)
Tris ar keturis (1)
Penkis ar šešis (2)
Nuo septynių iki devynių (3)
Dešimt ar daugiau (4)
3. Kiek dažnai išgeriate šešis ar daugiau alkoholinių gėrimų per vieną progą?
Niekada (0)
Rečiau nei kartą per mėnesį (1)
Dažniausiai bent kartą per mėnesį (2)
Bent kartą per savaitę (3)
Kasdien arba beveik kasdien (4)
4. Kiek dažnai per praėjusius metus pastebėjote, kad pradėjęs gerti, nenorite ar negalite sustoti?
Niekada (0)
Rečiau nei vieną kartą per mėnesį (1)
Bent kartą per mėnesį (2)
Bent kartą per savaitę (3)
Kasdien arba beveik kasdien (4)
5. Kiek kartų per praėjusius metus nepavyko padaryti to, ką įprastai būtumėte padarę, jei nebūtumėte vartoję alkoholio?
Niekada (0)
Rečiau nei kartą per mėnesį (1)
Bent kartą per mėnesį (2)
Bent kartą per savaitę (3)
Kasdien arba beveik kasdien (4)
6. Kiek kartų per praėjusius metus alkoholio vartojote ir ryte, nes kitaip būtumėte nesugebėjęs atsikelti?
Niekada (0)
Rečiau nei kartą per mėnesį (1)
Bent jau kartą per mėnesį (2)
Bent jau kartą per savaitę (3)
Kasdien arba beveik kasdien (4)
7. Kiek kartų per praėjusius metus išsiblaivę jautėte kaltės jausmą arba sąžinės graužatį, kad apskritai vartojote alkoholį?
Niekada (0)
Rečiau nei kartą per mėnesį (1)
Bent jau kartą per mėnesį (2)
Bent jau kartą per savaitę (3)
Kasdien arba beveik kasdien (4)
8. Kiek kartų per praėjusius metus jums nepavyko prisiminti vakarykštės nakties, nes vartojote alkoholį?
Niekada (0)
Rečiau nei kartą per mėnesį (1)
Bent jau kartą per mėnesį (2)
Bent jau kartą per savaitę (3)
Kasdien arba beveik kasdien (4)
9. Ar pavartoję alkoholio, kada nors jūs pats ar jūsų aplinkiniai (dėl jūsų kaltės) patyrė fizinių sužalojimų?
Ne (0)
Taip, bet ne pastaraisiais metais (2)
Taip, tai buvo pastaraisiais metais (4)
10. Ar kas nors iš jūsų artimųjų ar kitų žmonių jums yra sakęs, kad turite problemų su alkoholiu ir kad jums derėtų sumažinti jo vartojimą?
Ne (0)
Taip, bet ne pastaraisiais metais (2)
Taip, tai girdėjau pastaraisiais metais (4)
Rezultatas
Jei surinkote aštuonis taškus ar daugiau, gali būti, kad jūsų alkoholio vartojimo įpročiai jau gali būti pavojingi ir žalingi tiek jums pačiam, tiek ir jūsų artimiesiems.
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
