Taip LRT RADIJUI tvirtina Ambulatorinių psichikos sveikatos centrų asociacijos pirmininkė Vida Matulionienė. Šančių poliklinikos Psichikos sveikatos centro vadovė Rasa Denisenko antrina, kad ateityje psichikos ligomis sergančių žmonių daugės, todėl tai bus aktualu dar didesnei visuomenės daliai.
Šeimos linkusios į kraštutinumus: per daug globoja arba nusigręžia
Remiantis statistika, 2007 m. Lietuvoje tūkstančiui gyventojų teko 23 psichikos ligų atvejai, o 2014 m. šis skaičius jau siekė 29. Anot V. Matulionienės, toks rodiklis nėra nei didelis, nei mažas. „Tai atitinka pasaulinę statistiką. Tyrėjai nustatė, kad išsivysčiusiose šalyse kokį nors psichikos sutrikimą per gyvenimą patiria maždaug kas trečias gyventojas. Neišsivysčiusiose šalyse tokie tyrimai dažniausiai neatliekami“, – sako V. Matulionienė.
Anot jos, Lietuvos pas pirminės psichikos sveikatos priežiūros specialistus gydosi 5,5 proc. Lietuvos gyventojų. Be to, psichikos ligas, kaip ir kitas, žmonės tiesiog paveldi, tačiau jos pasireiškimas priklauso nuo aplinkos. „Psichikos ligų atsiradimui daug įtakos turi ir palankūs ar nepalankūs psichologiniai bei socialiniai veiksniai, todėl labai svarbu kurti palankią psichikos sveikatai aplinką kiekvienam žmogui ar šeimai“, – aiškina V. Matulionienė.
Šančių poliklinikos Psichikos sveikatos centro vadovė R. Denisenko priduria, kad dar prieš 10 metų pasauliniame kongrese buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog psichikos sutrikimų daugės. Be to, 2020 m. tai gali būti net antra pagal sergamumą liga, išstumsianti į žemesnę poziciją vėžį. Vertinant tokią situaciją, specialistės siūlo atkreipti dėmesį ne tik į sergančius žmones, bet ir į jų artimuosius.
„Skaičiuojama, kad vienas sergantis asmuo paveikia maždaug septynių žmonių gyvenimą. Tai iš tikrųjų nemažai. Dėl psichozinių sutrikimų Kauno psichikos centruose gydosi apie 3 tūkst. žmonių. Suskaičiavę, koks yra jų artimųjų ratas, suprasime, kad tai iš tikrųjų nemaži skaičiai. Svarbu į psichikos sutrikimą žvelgti ne tik iš sergančio žmogaus, bet ir iš artimųjų pozicijos, nes apie šeimą reikėtų kalbėti keliais aspektais. Iš vienos pusės, jei šeimos aplinka nepalanki, tai skatina psichikos ligų atkrytį ir trukdo žmogui pasveikti“, – pabrėžia V. Matulionienė.
Jos aiškinimu, aplinka gali būti nepalanki ligoniui keliais aspektais: šeima gali būti per daug globojanti ar apskritai nusigręžianti nuo paciento, kartais net kaltinanti ir smerkianti, kad jis dėl savo ligos negali padaryti įprastų darbų, kuriuos atlikdavo iki ligos.
Ligos simptomai palaikomi tingumu
Pasak Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centro vadovės Santos Sajauskienės, psichikos liga sukelia krizę šeimoje, nes patiriami materialiniai nuostoliai – žmogus neretai praranda darbą, mažėja šeimos gaunamos pajamos, keičiasi pats žmogus, jo elgesys.
„Šeimoms labai sunku tai priimti, labai keičiasi santykių kokybė. Kitas labai svarbus dalykas, kuris daro įtaką tokioms šeimoms, kad jos netenka socialinio kontakto. Iš vienos pusės todėl, kad pats žmogus linkęs atsiriboti nuo kitų, iš kitos pusės, dėl to, kad visuomenė šiek tiek privengia tokių žmonių ir tos šeimos tampa gana izoliuotos“, – nurodo S. Sajauskienė.
Ji priduria, kad artimieji patiria nuolatinį stresą, daug neigiamų jausmų, kurie gali kilti dėl to, kad jie patys ne visada teisingai interpretuoja ligos simptomus. S. Sajauskienės tvirtinimu, specialistams tenka susidurti su atvejais, kai artimieji kaltina, kad pacientas tyčia taip elgiasi.
TAIP PAT SKAITYKITE: 10 priežasčių, dėl kurių galite būti linkę į depresiją
„Žmogus gali įdėti mažiau indėlio į namų ūkį, pavyzdžiui, nepadėti tvarkytis. Dažnai artimieji į tai reaguoja kaltinimu – tu tiesiog tingi. Iš tiesų tai yra vienas iš ligos simptomų. Net jei artimieji supranta, kad tas žmogus serga, jiems iš tiesų dažnai trūksta informacijos, kaip elgtis tokiose situacijose, kaip reaguoti. Kartais kyla sunkumų ir dėl to, kad patys fiziniai artimųjų poreikiai nepatenkinami, pavyzdžiui, trūksta miego“, – vardija S. Sajauskienė.
Ragina pacientus savimi pasirūpinti savarankiškai
S. Sajauskienė pataria, kad artimieji pirmiausia turėtų išmokti atpažinti artimo žmogaus psichikos ligos simptomus, kurie rodo, kad liga paūmėjo. „Būtina žinoti, kur kreiptis kartu su pacientu. Privalu atvykti į psichikos sveikatos centrą, kur žmogus gautų reikiamą pagalbą. Ūmiais atvejais reikalinga ir greitosios medicinos pagalba“, – tvirtina S. Sajauskienė.
V. Matulionienė priduria, kad artimiesiems svarbu pasirūpinti ir pačiais savimi. Jos tikinimu, neretai artimieji būna įsitikinę, kad psichikos liga sergantis žmogus negali pasirūpinti savimi, todėl visą dėmesį skiria jam, o save užmiršta.
„Mes skatiname, kad pacientas savarankiškai darytų tuos dalykus, kuriuos geba, ir išnaudotų savo vidinius resursus. Kartais šeimos iš tikrųjų per daug įsitraukia, nori viską padaryti už ligonį ir tada patys perdega, nebelieka laisvalaikio, nebelieka to socialinio rato, žmonių, su kuriais jie anksčiau bendraudavo. Tada nukenčia ir miegas, ir fizinė sveikata“, – tikina V. Matulionienė.
Siekiant atkreipti į tai dėmesį, kol kas tik Kaune bus rengiami mokymai, kuriuose psichikos ligomis sergančių žmonių artimuosius bus stengiamasi informuoti, kaip padėti ne tik ligoniui, bet ir pačiam sau. „Ši mūsų veikla nukreipta į žmonių informavimą, kad jie patys galėtų padėti sau ir savo artimajam. Informacija pirmiausia bus teikiama penkiuose psichikos sveikatos centruose, kurie patogiai išsidėstę beveik visuose didžiuosiuose mikrorajonuose Kauno mieste. [...] Ten jau dabar registruojami žmonės į mokymo grupes. Iš tikrųjų aktyvumas labai didelis. Tuo mes labai džiaugiamės“, – neslepia V. Matulionienė.
Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro naujienas rasite ir „Facebook“ puslapyje.
