„Įsivaizduojame, kad, esant bet kokiam psichikos sutrikimui, žmogus niekada negalės turėti ginklo. Iš tikrųjų nėra tokio apribojimo – kai kurie atvejai iš viso neįtraukti į apribojimus, kai kuriais atvejais reikia, kad po gydymo praeitų tam tikras labai stabilus ir be vaistų laikotarpis“, – pastebi medikas.
– Kokie pagrindiniai simptomai signalizuoja rimtesnius psichikos sutrikimus, depresiją?
– Jei žmogus blogai jaučiasi, jis pirmiausia turi kreiptis į specialistus, kurie įvertins jo skundus, padarys išvadą, ar tai liga, sutrikimas, ar kažkokie jausmai tam tikroje situacijoje. Žodis „depresija“ reiškia prislėgtumą, tad vienas pagrindinių depresijos požymių yra prislėgta, bloga nuotaika, trunkanti ne dieną, ne dvi, o apie dvi savaites.
Depresiją galima įtarti, kai žmogus praranda įprastus interesus, jam sunku atlikti kasdienius darbus, jaučiama jėgų stoka, fizinis nuovargis. Kiti požymiai – ir miego sutrikimai, apetito pasikeitimai (dažniausiai apetitas pablogėja), skundai skausmais įvairiose kūno dalyse, kaltės jausmas, Kitaip tariant, tai labai pablogėjusi žmogaus savijauta.
– Kaip tokiam žmogui galėtų padėti artimieji?
Depresiją galima įtarti, kai žmogus praranda įprastus interesus, jam sunku atlikti kasdienius darbus, jaučiama jėgų stoka.
– Aplinkiniai, artimieji, kurie gerai tą žmogų pažįsta, pirmiausia ir pastebi, kad kažkas ne taip. Tik kartais ir paklausus žmogus ne visada pasako, kas jam blogai, galbūt net juokais nuleidžia (vienas iš keistų dalykų, kad depresija kartais gali pasireikšti ir juoku). Bet, atidžiai stebint, galima pamatyti, kad žmogaus akys liūdnos, kad tas juokas pro ašaras. Taigi, matant problemą, reikia paskatinti išsipasakoti, paremti, patarti kreiptis į specialistus ir spręsti problemą.
– Minėjote, kad specialistų pasiekiamumas Lietuvoje labai geras, diagnozuoti depresiją gali ir šeimos gydytojas.
– Šeimos gydytojai turi ne tik mokėti pažinti, bet ir gydyti lengvesnes depresijos formas, jie gali išrašyti kai kuriuos kompensuojamuosius vaistus. Žinoma, sunkesniais atvejais, šeimos gydytojas pacientą turi siųsti pas specialistą. Tam tikrais atvejais po kelių mėnesių šeimos gydytojas gali tęsti psichiatro gydymą. Be to, Lietuvoje eilės psichikos sveikatos centruose nėra ilgos.
– Pateikiate liūdną statistiką, kad lietuviai kartu su portugalais – Europos tautos, vartojančios daugiausia antidepresantų.
– Tiksliai pasakyti, ar tai blogai, ar gerai, kartais labai sudėtinga. Medikamentai – tikrai reikšminga gydymo dalis, tik jie turi būti derinami su socialine, psichologine pagalba, psichoterapija. Vien medikamentų tikrai nepakanka. Be to, jau antrus metus pagalbą gauti lengviau – anksčiau vienas psichiatro etatas buvo skiriamas 40 tūkst. gyventojų, dabar – 20 tūkst. gyventojų.
– Ar manote, kad yra šiokia tokia stigma, susijusi su psichologiniais sutrikimais ir ligomis?
– Manau, iš dalies ta stigma visada buvo ir bus, bet situacija labai keičiasi. Pavyzdžiui, patys pacientai, besigydantys terapines ligas, paprašo psichiatro konsultacijos, ieško atsakymų. Kita vertus, sergant psichikos liga, yra ir gėdos jausmas prieš kitus, bandoma ieškoti paaiškinimų kitose srityse (šeimoje, darbe ir pan.).
Labiausiai stigmatizuoja, kad, kai žmogus gydosi pas psichiatrą, kartais iškyla klausimų dėl teisės atlikti tam tikrus darbus, vairuoti, turėti ginklą. Apribojimų tikrai yra, bet vis dėlto jų mažiau.
Pavyzdžiui, įsivaizduojame, kad, esant bet kokiam psichikos sutrikimui, žmogus niekada negalės turėti ginklo. Iš tikrųjų nėra tokio apribojimo – kai kurie atvejai iš viso neįtraukti į apribojimus, kai kuriais atvejais reikia, kad po gydymo praeitų tam tikras labai stabilus ir be vaistų laikotarpis. Netgi persirgus sunkiausioms psichikos ligomis, yra galimybė gauti ginklą, tarkim, po 5–10 metų, jei būsena tą laiką buvo stabili.
Dėl teisės vairuoti dauguma sprendimų yra palikta gydytojams psichiatrams – jie turi individualiai įvertinti konkretų žmogų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Psichologai Aušra ir Antanas Mockai: net sergantys depresija rimtai nevertina savo ligos
