– Vienas iš koalicijos narių prof. Dainius Pūras žiniasklaidoje yra sakęs, kad psichikos sveikatos priežiūros sistema turėjo ambicijų keistis per pirmąjį atkurtos Nepriklausomybės dešimtmetį. Tačiau paskutinius 10-15 metų struktūrinės permainos nebuvo vykdomos ir įsivyravo stagnacija. Kaip vertintumėte šios darbo grupės veiklą – kaip vieną prof. D.Pūro minimą stagnacijos apraišką ar vis dėlto psichikos sveikatos specialistų nuomonės kol kas per daug skiriasi, kad būtų galima sutarti dėl kompromiso?
Esama Lietuvos psichikos sveikatos sistema stokoja kritinio mąstymo, sprendimų priėmėjai linkę remtis esamos nepakankamai efektyvios struktūros išlaikymu, todėl bandymas viešai ieškoti kompromisų kol kas nepasiekė jokio konstruktyvaus dialogo.
– Nepriklausomi ekspertai, specialistai, nevyriausybinės organizacijos (NVO) siūlo permainas, orientuotas į skaudžiausių problemų sprendimą: savižudybių rodiklio mažinimą, paslaugų vystymą raidos sutrikimų patiriantiems vaikams ir jų šeimoms, psichologinės paramos prieinamumo didinimą ir bendruomeninių paslaugų vystymą asmenims, turintiems psichosocialinę negalią, kurie dabar gyvena globos namuose. Jų ten beveik 7000. Šie pasiūlymai remiasi skaudžiausiais Lietuvos rodikliais ir tarptautinėmis rekomendacijomis, Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentais, žmogaus teisių standartais. Esama Lietuvos psichikos sveikatos sistema stokoja kritinio mąstymo, sprendimų priėmėjai linkę remtis esamos nepakankamai efektyvios struktūros išlaikymu, todėl bandymas viešai ieškoti kompromisų kol kas nepasiekė jokio konstruktyvaus dialogo. NVO ir ekspertų pasiūlymai yra interpretuojami kaip invazyvūs, siekiantys griauti sistemą, o ne bandymas drauge ieškoti geriausių sprendimų.
– Darbo grupė planą parengti turėjo iki balandžio 30 d., bet savo pranešime rašote, kad gegužę pateikėte ir savo alternatyvų planą. Kodėl nusprendėte planą pateikti pasibaigus darbo grupės veiklos laikui?
– Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuo vasario mėnesio žinojo, kad toks planas rengiamas, darbo grupei planą pateikėme dar iki balandžio pabaigos, o gegužę tai padarėme viešai.
– Teigiate, kad pasibaigus darbo grupės veiklos laikui, planas buvo neparengtas, toliau vyko neformalūs susitikimai jam rengti, tačiau nebuvo „konstruktyvaus dialogo ir siūlomų priemonių aptarimo“. Kokie buvo jūsų siūlymai, kurie nesusilaukė pritarimo?
– Diskusijai buvo pateikti svarbiausi klausimai – vaikų psichikos sveikatos stiprinimas, bendruomeninių paslaugų plėtra, pirminės psichikos sveikatos priežiūros pertvarka ir savižudybių prevencija. Sakėme, kad valstybės biudžeto, sveikatos draudimo ir ES struktūrinių fondų lėšos neretai naudojamos ydingai ir neracionaliai paslaugų infrastruktūrai palaikyti. Ir, aišku, siūlėme išeitis: koalicijos parengtame alternatyviame pristatėme detalų siūlomų taikyti priemonių planą bei preliminarią jų kainą – apie 25 mln. eurų per 3 metus – siekiant įgyvendinti tik prioritetinius ir būtiniausius veiksmus. Investavus į pasiūlytas priemones ir kasmet didinant naujo pobūdžio – bendruomeninių – paslaugų apimtį, palaipsniui pavyktų sumažinti priklausomybę nuo dabartinės paslaugų infrastruktūros, kuri remiasi didelėmis uždaromis įstaigomis, pertekliniu medikamentiniu gydymu ir kuriai būdingas neracionalus išteklių naudojimas bei žmogaus teisių pažeidimai.
Psichikos sveikatos srityje veikianti sistema pati save siekia išlaikyti. Sveikatos apsaugos ministrams patarinėja esamos rigidiškos sistemos atstovai.
– Kaip manote, kodėl jūsų siūlymams nebuvo pritarta?
– Todėl, kad psichikos sveikatos srityje veikianti sistema pati save siekia išlaikyti. Sveikatos apsaugos ministrams patarinėja esamos rigidiškos sistemos atstovai. Valstybinis psichikos sveikatos centras, įgyvendinantis psichikos sveikatos politiką Lietuvoje, yra net fiziškai įsikūręs Vilniaus Respublikinės psichiatrijos ligoninės patalpose. Ši ligoninė yra tiesiog paminklas sovietinei psichiatrijai ir esamai neefektyviai sistemai. Nepriklausomų ekspertų ir NVO pastangos yra nuvertinamos, į jas nežiūrima rimtai.
– Kai kurie skaičiai tarsi rodo, kad situacija keičiasi: Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad vienas svarbus rodiklis – savižudybių skaičius – mažėja.
Po susitikimo Sveikatos apsaugos ministerija išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad savižudybių skaičius palaipsniui mažėja. Pranešime dabartinis savižudybių rodiklis lyginamas su 2000-2003 m., nutylint, kad nuo 2006 m. jokio mažėjimo nėra. 2006 m. savižudybių rodiklis buvo 31 / 100 tūkst. gyventojų, 2014 m. – 32 / 100 tūkst. gyventojų. Toks savižudybių rodiklis tris kartus viršija Europos Sąjungos šalių vidurkį. Tenka apgailestauti, kad vietoje realių veiksmų, keičiant neefektyvią psichikos sveikatos sistemą ir kuriant veiksmingą savižudybių prevenciją, SAM pasirinko komunikacinę strategiją „viskas yra gerai“.
Koalicijai „Psichikos sveikata 2030“ priklauso 15 nevyriausybinių organizacijų ir ekspertai: doc. dr. Arūnas Germanavičius, asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ prezidentė Dovilė Juodkaitė, Lietuvos psichologų sąjungos prezidentas dr. Evaldas Kazlauskas, VšĮ „Paramos vaikams centras“ direktorė Aušra Kurienė, VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė, Rūta Lukošaitytė, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis, VšĮ „Vaiko labui“ direktorė Aurelija Okunauskienė, „Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis, prof. Dainius Pūras, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ direktorė Lina Sasnauskienė, „Jaunimo linijos“ direktorius Paulius Skruibis, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Dovilė Šakalienė, doc. dr. Marija Veniūtė, prof. Nida Žemaitienė.
