Tyrimai rodo, kad didelė dalis lietuvių alkoholį vartoja nenorėdami išsiskirti iš kitų arba nemokėdami pasakyti „ne“ aplinkiniams. Alkoholio vartojimo motyvai ir su alkoholizmu susijusios problemos buvo nagrinėjamos ir Vilniuje praėjusią savaitę vykusiame Pasaulinės psichiatrų asociacijos kongrese.
Neteisingas įsitikinimas
„Būtina paneigti klaidingą įsitikinimą, kad silpnas alkoholis yra nekenksmingas. Visas alkoholis yra alkoholis, tad tiek alus, tiek įvairūs kokteiliai yra žalingi, nes viskas priklauso nuo išgeriamo kiekio. Keturiuose alaus bokaluose yra tiek pat grynojo alkoholio, kiek ir pusėje litro degtinės. O per vakarėlius tokį kiekį galima tikrai lengvai išgerti, net nesuvokiant, kaip tai kenkia organizmui“, – sako Laima Gruzdytė, Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų informacijos biuro vedėja.
Ji priduria, kad nedideliame bokale (300 ml) nestipraus alaus yra tiek pat grynojo alkoholio (apie 10 g), kiek ir taurėje vyno arba taurelėje (apie 20
ml) stipriojo gėrimo.
Gydytojas toksikologas dr. Robertas Badaras sako, kad visuomenė dažniausiai nesureikšmina alaus butelio žmogaus rankose, nes klaidingai įsivaizduoja, jog šis gėrimas yra „nekaltas“.
„Net ir gerdamas silpnus gėrimus, žmogus vis tiek vartoja alkoholį. Viena kita skardine alaus apsiriboja ne visi. Tai reiškia, kad kai kurie žmonės, neatsargiai vartodami silpnus gėrimus, gali prarasti kontrolę ir išgerti daugiau alkoholio, negu planavo. Tai sukelia ne tik socialinių ar sveikatos problemų, bet ir pamažu ugdo priklausomybę“, – aiškina toksikologas.
Poveikis sveikatai
Pasak specialistų, didelis grynojo alkoholio kiekis daro žalą visiems vidaus organams, o labiausiai pažeidžia kepenis ir kasą.
Gausus alkoholio, net ir silpno, vartojimas lemia smegenų atrofiją. Tai ypač kenkia jaunimui, kadangi jų smegenys dar formuojasi. Alkoholis sutrikdo galimybę susidaryti naujoms tarpneuroninėms jungtims.
„Alkoholis mūsų organizmui yra nuodas, tad kepenys stengiasi jį kuo greičiau pašalinti. Toks papildomas sunkus darbas jas smarkiai pažeidžia. Be to, gausus alaus ar sidro vartojimas gali sukelti kasos uždegimą ar net diabetą “, – sako L.Gruzdytė.
Ji priduria, kad dažnai geriami net ir silpnieji gėrimai pažeidžia nervų sistemą, toksiškai veikia smegenis – tai ypač pavojinga jauniems žmonėms.
„Gausus alkoholio, net ir silpno, vartojimas lemia smegenų atrofiją. Tai ypač kenkia jaunimui, kadangi jų smegenys dar formuojasi. Alkoholis sutrikdo galimybę susidaryti naujoms tarpneuroninėms jungtims. Tad alaus ar sidro vartojimas, įsivaizduojant, kad jie yra nekalti tarsi limonadas, daro didelę žalą. Be to, jaunas žmogus taip po truputį pripranta prie alkoholio vartojimo“, – tikina specialistė.
Motyvai
Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas doc. dr. Alvydas Navickas, Pasaulinės psichiatrų asociacijos kongreso organizatorius, sako, kad viena iš priežasčių, kodėl žmonės pradeda vartoti alkoholį, yra savęs vertinimo problemos ir nesugebėjimas pasipriešinti „bandos jausmui“.
„Lietuviai neretai geria alkoholį net ir to nenorėdami. Dažniausiai taip siekiama neišsiskirti iš kitų. Nesugebėdami pasakyti „ne“ aplinkiniams, žmonės priversti gerti alkoholį dėl tarpasmeninių santykių palaikymo. Iš pradžių tai gali atrodyti naudinga, tačiau ilgainiui tęsiant tokias tradicijas kyla įvairiausių tarpasmeninių, psichosocialinių ir medicininių sutrikimų. Ta riba tarp teigiamo ir jau neigiamo alkoholio veikimo yra ilgą laiką nepastebima, o komplikacijos dažnai įvyksta staiga ir labai individualiai. Žmogui, turinčiam alkoholizmo problemų, komplikacijas provokuoja bet kokio stiprumo alkoholis“, – tikina psichiatras.
Lietuviai neretai geria alkoholį net ir to nenorėdami. Dažniausiai taip siekiama neišsiskirti iš kitų. Nesugebėdami pasakyti „ne“ aplinkiniams, žmonės priversti gerti alkoholį dėl tarpasmeninių santykių palaikymo.
Praėjusiais metais atliktas RARHA (Reducing Alcohol Related Harm) tyrimas, nagrinėjęs alkoholio vartojimą Europos Sąjungoje, skelbia, kad apie 17,4 proc. lietuvių, per pastaruosius 12 mėnesių vartojusių alkoholį, tą darė siekdami pritapti prie kitų. Šis rodiklis daugiau nei dvigubai viršija Europos Sąjungos vidurkį (apie 8 proc.).
