Nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ specialistės Aurelijos Auškalnytės teigimu, pastaruoju metu nemažai kalbama apie nerimą, sukeltą socialinės izoliacijos, nežinomybės dėl savo ir kitų sveikatos, nepatikimos informacijos ar netektų pajamų ir ateities perspektyvų. Pasak jos, tiek tarptautiniu mastu, tiek ir Lietuvoje jau yra pradėti tyrimai apie tikslesnius šios krizės padarinius žmogui.
Specialistė pastebi, kad pandemijos laikotarpiu jau ypač spėjo pakisti moterų ir vyresnio amžiaus žmonių psichologinė būsena.
„Pirminiais duomenimis, visuomenėje išties matoma vis daugiau išgyvenamo streso, nerimo, depresijos, potrauminio streso sutrikimo požymių. Ypatingai paveiktos moterys, kurių pažeidžiamumą dar labiau stiprina padidėjęs neapmokamas darbas namuose, rūpinantis šeimos nariais.
Stipriai paveikti ir vyresni asmenys, tapę rizikos grupe viruso atžvilgiu. Specifinių sunkumų patiria sveikatos priežiūros specialistai (-ės), susiduriantys su išaugusiu darbo ir atsakomybės krūviu, o taip pat ir kitų profesijų atstovai, pavyzdžiui, mokytojai (-os). Pastarieji ne tik patyrė staigų nuotolinio mokymo krikštą, tačiau dabar dorojasi su gan sunkiomis situacijomis laikydamiesi aukščiausių higienos standartų dažnai tam visai nepritaikytose patalpose“, – teigia A.Auškalnytė.
Ypatingai paveiktos moterys, kurių pažeidžiamumą dar labiau stiprina padidėjęs neapmokamas darbas namuose, rūpinantis šeimos nariais.
Specialistė pastebi, kad neretai pasigirsta nuomonių, jog tokiomis aplinkybėmis jaustis prastai yra normalu, ji sutinka su šia nuomone ir pabrėžia, kad psichikos sveikatos sunkumai dažnai kyla ir iš anksčiau patirtų sudėtingų situacijų, todėl pandemija reikalus kai kam, tikėtina, tik dar labiau paaštrina.
„Gausu patarimų, kaip bandyti patiems, artimųjų ar specialistų pagalba padėti sau. Tai labai reikšmingas pokytis mažinant psichikos sveikatos stigmą. Pandemija ar ne pandemija – psichikos sveikatos sunkumai labai didele dalimi kyla iš žmogaus patiriamų ar anksčiau patirtų sunkumų, sudėtingų situacijų, aplinkos veiksnių, pagalbos stygiaus“, – sako A.Auškalnytė.
Kviečia prisidėti prie tyrimo
„Psichikos sveikatos perspektyvos“ atstovės siekia išsiaiškinti, kokių padarinių emocinei ir psichologinei lietuvių būsenai turėjo vis dar tebesitęsianti pandemija bei kaip Lietuvoje užtikrinama kiekvieno žmogaus teisė į psichikos sveikatą, į prieinamas reikalingas paslaugas, todėl kviečia prisidėti prie atliekamo tyrimo užpildant specialias anketas. Viena iš jų yra skirta kiekvienam žmogui, o kita yra orientuota į psichikos sveikatos ir emocinės paramos paslaugas teikiančius specialistus.
„Mes, nevyriausybinė organizacija „Psichikos sveikatos perspektyvos“ kartu su Žmogaus teisių stebėjimo institutu, manome, kad negana moksliniais metodais įvertinti pandemijos poveikį psichikos sveikatai. Neužtenka žinoti, kad padaugėjo žmonių, patiriančių depresiją. Mes klausiame, ar mūsų valstybėje yra pakankamai galimybių gauti realią pagalbą, kai jos reikia? Ar psichikos sveikatos paslaugų teikimas buvo pritaikytas pandemijos sąlygoms?
Ar žmonės iš viso žinojo, kad ir kur galima gauti, pavyzdžiui, nemokamas psichologo konsultacijas internetu. O gal krizės metu daugumai užteko savo turimų resursų ir profesionalios pagalbos poreikis nekilo?“ – klausia „Psichikos sveikatos perspektyvos“ specialistė Ugnė Grigaitė.
Anketą apie emocinę būklę pandemijos laikotarpiu kviečiama pildyti ČIA.
Taip pat savo patirtimi pasidalinti kviečiami ir specialistai, teikiantys psichikos sveikatos ar emocinės paramos paslaugas.
Pasak psichikos sveikatos specialisčių, šios anketos padės surinkti svarbią informaciją bei padės suprasti, ar karantino bei visos pandemijos metu su emociniais, psichologiniais ir kitais psichikos sveikatos sunkumais susiduriantys žmonės turėjo pakankamai galimybių ieškoti ir gauti pagalbos.
„Esame rimtai nusiteikę ne tik ieškoti atsakymų į visus šiuos klausimus, dalintis gautais rezultatais su visuomene, bet ir pateikti rekomendacijas Lietuvos sveikatos priežiūros sistemai bei perduoti tyrimo metodiką kitoms valstybėms, siekiančioms įvertinti psichikos sveikatos ir žmogaus teisių padėtį pandemijos metu“, – sako A.Auškalnytė.
