Psichologas Pranas Puidokas pranešime žiniasklaidai teigia, kad susidurti su stresu kintant gyvenimo ritmui yra normalu. Reikia skirti laiko gyvenimo ritmui nusistovėti, o pagalbos reikėtų ieškoti, jei stresas gyvenimą veikia destruktyviai ir žmogui pačiam per sunku susidoroti su didėjančiais iššūkiais.
Požymiai, išduodantys, kad patiriate stresą
Raumenų įtampa, apetito, miego pokyčiai – dažniausiai pasitaikančios kūno reakcijos, išduodančios, kad žmogus patiria stresą. Pasak P.Puidoko, streso ir nerimo požymiai kiekvienam gali būti skirtingi – tai priklauso nuo žmogaus amžiaus, patirties, asmeninių savybių.
Tai, kad žmogus išgyvena stresą, išduoda ir emociniai požymiai: dirglumas, nerimas, kontrolės praradimo jausmas, taip pat pažintiniai pakitimai, tokie kaip situacijų pergalvojimas, dėmesingumo susilpnėjimas, pesimizmas, užmaršumas, apatiškumas. Socialinių santykių vengimas, įprastų veiklų ir darbų atidėliojimas, dažniau vartojamos psichoaktyvios medžiagos taip pat praneša apie patiriamą stresą.
Kovos su stresu būdai
P.Puidokas siūlo išskirti keturias aktyvias streso įveikimo strategijas. Pirmoji – orientacija į problemų sprendimą. Tai būtų pastangos mąstyti apie stresą keliančią situaciją, planuoti darbus, veiklas, svarstyti apie geriausius problemų sprendimo būdus, jiems pasiruošti. Nors tai leidžia spręsti problemas, tačiau kartais per ilgas galvojimas gali dar daugiau didinti nerimą.
Antroji strategija – kreiptis paramos į kitus. „Manau, nemažai žmonių vis dar nepakankamai įvertina emocinės paramos naudą ir idealizuoja konkrečią pagalbą bei patarimus. Nors kartais gali būti naudinga, kai kažkas kažką padaro už mus, tačiau emocinis palaikymas leidžia pasijusti ramiau, kitaip pažvelgti į situaciją, pačiam rasti problemų sprendimo būdus“, – pastebi psichologas P.Puidokas.
Trečioji kovos su stresu strategija – bandymas atidėti, išvengti streso, užsiimti dėmesį nukreipiančia veikla, hobiu, kai sąmoningai dedamos pastangos, siekiant kurį laiką negalvoti apie problemas. Tai leidžia emociškai pailsėti, tačiau reikėtų stebėti save, kad atidėliojimas nevirstų įpročiu.
Ketvirtoji strategija yra vadinama emocine iškrova, kai susikaupusias emocijas galima kur nors išlieti. Tai galima daryti adaptyviai, pavyzdžiui, sporto salėje, ir neadaptyviai – išsiliejant ant kolegų, artimųjų. Pasak P.Puidoko, labai svarbu, kad tarp šių streso įveikimo būdų būtų išlaikomas balansas.
Kada reikėtų kreiptis į specialistus?
Psichologas teigia, jog svarbu pailsėti, stengtis išsimiegoti, mankštintis, sveikai maitintis, turiningai leisti laisvalaikį. „Sportininkai teigia, kad poilsis yra ne mažiau svarbus nei treniruotės. Tą patį galima pasakyti ir apie psichologinę sveikatą. Gebėjimas kokybiškai pailsėti, rasti laiko malonioms veikloms yra tai, kas sukuria prielaidas vėliau pozityviai priimti iššūkius ir susidoroti su stresu“, – paaiškina psichologas.
Į specialistus reikėtų kreiptis pajutus, kad dedamos pastangos nebepadeda įveikti streso, jis trunka ilgai, kankina, atsiranda nerimas, bejėgiškumo jausmas, apatija, sutrinka miegas, fizinė sveikata, kai jausmus tampa sunku suvaldyti, jie virsta pykčio priepuoliais, kenkia santykiams su artimaisiais ar aplinkiniais. Tuomet psichologas galėtų padėti žmogui suprasti, kurioje vietoje kyla sunkumų įveikiant stresą, kodėl nesiseka susidoroti su stresu, padėti surasti efektyvesnių streso įveikimo būdų.