Psichologė L.Rasimaitė pasakojo, kad prasidėjus mokslo metams sunkiausia yra tiems vaikams, kurie pakeičia mokyklas. „Dirbu gimnazijoje, kur visi devintokai yra naujokai. Jiems sunkiausia, nes pasikeičia daug dalykų: aplinka, klasės draugai, mokytojai“, – pasakojo L.Rasimaitė.
Pasak psichologės, pokyčių dabartinėje švietimo sistemoje tikrai nemažai.
Vaikai dažnai turi keisti mokyklą baigę pradines klases, vėliau, baigę aštuonias klases, turi pereiti į gimnaziją. Tokie pokyčiai jaunam žmogui sukelia nemažai streso ir, kaip teigia L.Rasimaitė, tai yra didžiausias iššūkis prasidėjus mokslo metams.
Besikreipiančių į psichologą skaičius auga
Psichologė pastebi, kas vis daugiau paauglių, susidūrę su sunkiomis gyvenimo situacijomis, išdrįsta kreiptis pagalbos į psichologą.
„Paaugliams vis lengviau ir lengviau kreiptis pagalbos, net jei neturi didelių sunkumų, o tiesiog nori išsikalbėti“, – kalbėjo psichologė L.Rasimaitė.
Tiesa, nors paauglių, kurie kreipiasi į psichologą pagalbos, skaičius ir auga, didžiąją dalį sudaro mergaitės.
Kaip pasakojo L.Rasimaitė, mokykloje tiek mokytojos, tiek psichologinės pagalbos specialistės yra moterys, todėl berniukams ne taip drąsu į jas kreiptis.
Tačiau, anot specialistės, mokyklose dėstomose psichologijos pamokose berniukų skaičius taip pat auga: „Psichologijos pamokose vaikinai gal ir nesudaro pusės, bet artėjam link to. Jiems darosi įdomu suprasti save, kitus žmones, tarpusavio santykius.“
Svarbu – neignoruoti pagalbos šauksmo
Paklausta, kokius vaiko ar paauglio elgesio požymius pastebėjus reikėtų sunerimti, psichologė nedvejodama atsakė, kad visada reikia reaguoti, kai vaikas prašo pagalbos.
„Deja, ne visada sureaguojama, kai pats vaikas prašo pagalbos, – pasakojo L.Rasimaitė. – Kartais susiduriu su tokiais mokiniais, kurie galų gale patys ateina į konsultaciją, nes niekaip nesusitaria su tėvais, kad juos nuvestų.“
Deja, ne visada sureaguojama, kai pats vaikas prašo pagalbos.
Psichologė pasakojo, kad kai kurie tėvai yra linkę ignoruoti faktą, jog jų vaikui reikalinga psichologo pagalba.
„Tėvai stengiasi išlikti tvirti, šeimą išlaikyti tvirtą ir dėl to nemato, kad jų vaikui reikia pagalbos. Taip pat nesupranta, kad, net jei ir kreipsis pagalbos, vaikas išliks tvirtas ir viskas bus gerai“, – teigia L.Rasimaitė.
Ji sako, kad reikia atkreipti dėmesį ir į santykius šeimoje. Jei vaiko santykiais su tėvais yra geri, tačiau ima prastėti, reikėtų pabandyti suprasti, kodėl taip įvyko.
