Psichologė Monika Kuzminskaitė pažymi, kad bent pusė žmonių taip ir neįveikia rūkymo priklausomybės, jeigu nepasinaudoja jokiomis pagalbos priemonėmis.
„Vyrauja įsitikinimas, kad, norint mesti rūkyti, reikia valios jausmo. Žvelgiant iš tam tikros perspektyvos, būtent tos, kuri atsispindi Marko Twaino citatoje, taip ir yra. Valios jausmas reikalingas nuspręsti arba pranešti apie sprendimą mesti rūkyti. Tačiau valia yra momentinė motyvacija, kuri veikia „čia ir dabar“, o ne visą likusį gyvenimą. Vėliau reikalingos kitos priemonės“, – kalba ji.
Yra nemažai žinomų pagalbos mesti rūkyti būdų: medikamentai rūkymo nutraukimui ir rūkymo nutraukimo simptomams malšinti, pakaitinė nikotino terapija, kognityvinė elgesio terapija, terapinės grupės, savipagalbos knygos, o negalint iš karto mesti rūkyti galimybė pereiti prie žalos mažinimo priemonių, kurios, nors negydo priklausomybės, tačiau gali padėti mažinti tabako dūmų žalą rūkančiųjų organizmui. Tačiau dažnai šiomis priemonėmis nebūna pasirūpinta arba apie jas net negalvojama.
Kas lemia, kaip seksis mesti rūkyti?
„Dažniau nesėkmingai rūkyti meta tie, kurie jau yra bandę tai daryti, kurie anksčiau ryte parūko pirmą kartą, aplinkoje turi nesuvaldytų elgesio katalizatorių, yra labiau priklausomi nuo nikotino ir patiria stipresnius abstinencijos simptomus, taip pat tie, kurie nesinaudoja jokiomis minėtomis pagalbos priemonėmis“, – sako M.Kuzminskaitė.
Pasak jos, tyrimai atskleidė, kad daug trumpai trukusių bandymų vėliau iš viso nepripažįstami mėginimais mesti rūkyti.
Psichologė atkreipia dėmesį į aplinkos veiksnius ir socialinį rūkymo vaidmenį.
„Ne vienai kartai rūkymas yra būdas užmegzti santykius arba padaryti juos artimesnius, aptarti rūpimus klausimus ar greitai priimti reikalingus sprendimus. Tokios „mitologijos“ galima išgirsti kone kiekviename darbo kolektyve.
Rūkymas suteikia progą ne tik pokalbiui, bet ir pertraukai, bent trumpam pasivaikščiojimui. Jei į visus šiuos aspektus nebus atsižvelgta metant rūkyti ir jiems nebus rastas pakankami efektyvus pakaitalas, ryžtui mesti rūkyti kils rimtas pavojus. Vien sprendimo mesti rūkyti negana, ir valios stiprumas čia nėra svarbiausias veiksnys“, – priduria ji.
Nauda turi būti pamatuojama
M.Kuzminskaitės teigimu, kitas svarbus veiksnys yra nikotino sukeliama priklausomybė, su kuria reikėtų dorotis taip, kaip ir su kitomis priklausomybėmis – pasitelkiant pagalbą, suinteresuotų ir palaikančių žmonių paramą, įskaitant ir grupinę terapiją, naudojant tabako pakaitalus.
Taip pat svarbu planuoti elgesį – ypač ištikus sudėtingoms arba stresą keliančioms situacijoms, ir aiškiai bei realistiškai apibrėžti nerūkymo naudą. Pasak psichologės, miglotas šviesesnės ateities, geresnės sveikatos ar didesnės laimės apibrėžimas nepadeda.
„Metimas rūkyti stebuklų nesukuria. Galbūt todėl dažniau mesti rūkyti sekasi žmonėms, kurie tai daro dėl rūkymo sukeltų sveikatos problemų. Jų motyvacija yra labai konkreti ir pamatuojama sveikatos rodikliais“, – pažymi M.Kuzminskaitė.
Ji spėja, kad geriau suprantant, kokie abstinencijos simptomai ir kokios problemos laukia metus rūkyti, su jomis galima dorotis sąmoningiau, todėl galima tikėtis ir didesnės sėkmės.
Pritaria Markui Twainui
Paradoksalu, kad nors nikotinas yra tonizuojanti medžiaga, žmonės griebiasi cigaretės tam, kad mažintų stresą.
„Tikroji streso priežastis taip ir nesujungiama su nusiraminimo pasekme. Rūkant nusiraminti padeda rutininis ir ritmingas elgesys, gilesnis kvėpavimas ir pertrauka. Visa tai padėtų nusiraminti ir be cigaretės. Tačiau jos vis tiek griebiamės, siekdami atrodyti įprastai ir nesulaukti aplinkinių pastabų“, – kalba M. Kuzminskaitė.
Apibendrindama, ji sakosi visa širdimi pritarianti Markui Twainui: mesti rūkyti tikrai lengva, gerokai sunkiau – mesti ir neberūkyti. Tačiau, turint aiškų tikslą ir įvardintą naudą, pripažįstant ir priimant prieinamas pagalbos priemones, apgalvojant ir įgyvendinant pokyčius aplinkoje ir stresinėse situacijose, tai tikrai įmanoma.
