Psichologė paaiškina: kaip atpažinti pogimdyminę depresiją ir kaip jos išvengti

Nėštumas – vienas iš svarbiausių etapų moters gyvenime. Nėštumo laikotarpiu ji susiduria tiek su maloniais jausmais, tokiais kaip laimė, pakylėjimas, tiek su nemaloniais, kai kyla nerimas, abejonės, baimė. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos medicinos psichologė Vaiva Karaliūnaitė-Skrickienė klinikų pranešime spaudai pataria, kaip pasirūpinti moters psichologine sveikata per nėštumą ir po gimdymo.
Nerimą jaučianti moteris
Nerimą jaučianti moteris / 123RF.com nuotr.

– Kuo ypatingas nėštumo laikotarpis kalbant apie psichologinę būseną?

– Nėštumo metu moters psichologinei būsenai didelę įtaką daro hormonai. Šiuo laikotarpiu sparčiau gaminasi estrogenas, progesteronas, kortizolis, serotoninas ir endorfinai. Estrogenas ir progesteronas atsakingi už nuotaikų svyravimo dažnumą ir stiprumą.

Kortizolis – už nerimą, adrenalinas – už pykčio momentus. Tačiau serotoninas, endorfinai yra atsakingi už didesnį pasitenkinimą gyvenimu, moterys dažnai randa prasmę, kur seniau jos nematė. Vieni hormonai truputį sujaukia gyvenimą, o kiti kaip tik padeda.

123RF.com nuotr./Nerimą jaučianti moteris
123RF.com nuotr./Nerimą jaučianti moteris

– Kaip jaustis nėštumo laikotarpiu normalu ir kokioms emocijoms kylant reikėtų kreiptis pagalbos?

– Visas emocijas jausti nėštumo laikotarpiu yra normalu. Labai svarbu kalbėtis apie juos ir įvardyti, ką aš jaučiu. Jei kyla didelis nerimas, baimė ir tai trukdo gyventi kokybiškai, tikėtina, kad reikalingas apsilankymas pas psichologą, kuris gali būti naudingas.

– Kaip moteris gali sau padėti neštumo laikotarpiu, jei jaučia didelę įtampą, nerimą, baimę?

– Dažnai nerimo lygis kyla dėl nežinojimo, ką aš jaučiu, kas su manimi vyksta. Reikia išsikelti klausimą, ko aš bijau? Prižiūrintis gydytojas dažnai gali atsakyti į tuos klausimus ir racionalizuoti moters baimę.

– Kaip artimieji gali padėti būsimai mamai?

– Artimieji vaidina labai didelį vaidmenį. Vienas iš pagrindinių patarimų – klausti ir domėtis. Reikia skatinti moterį kalbėtis, išsakyti savo jausmus, emocijas, įvardyti, kokių lūkesčių ji turi, kaip norėtų, kad su ja būtų elgiamasi.

Viena moteris nori, kad jai padėtų buityje tam, jog galėtų ramiai rūpintis kūdikiu, kitai moteriai buitis nėra svarbi, tačiau ji nori artimųjų buvimo šalia.

– Kokie simptomai gali išduoti, kad moteris susirgo pogimdymine depresija?

– Jeigu moteris jaučia interesų sumažėjimą, nenori užsiimti jokia veikla namuose, rūpintis savo naujagimiu, santykiai nebeteikia džiaugsmo, būtina atkreipti dėmesį ir ieškoti priežasčių.

– Kodėl moterys suserga pogimdymine depresija?

– Priežasčių gali būti labai daug, įvardyti vienos būtų neįmanoma. Atlikti tyrimai rodo, kad labai svarbus moters depresiškumo vertinimas nėštumo laikotarpiu: ar ji susidūrė su depresija, nuotaikų kaita. Svarbus ir pasiruošimo nėštumui vertinimas, santykis su partneriu.

Moterys, besilaukiančios pirmojo vaikelio, turi didesnę riziką susirgti pogimdymine depresija, taip pat tos, kurių artimieji yra sirgę depresija ar kitomis psichikos ligomis.

– Kaip galima išvengti pogimdyminės depresijos?

– Tiek prieš nėštumą, tiek jau pastojus rekomenduojama rūpintis savo psichine sveikata – lankyti individualias psichologo konsultacijas, grupinius užsiėmimus, stengtis geriau pažinti save. Žmogus, pažinęs save, sužinojęs, kaip jis reaguoja į nerimą, baimę, jau žino, kaip elgtis panašiose situacijose ir pritaiko sau tinkančius įveikos būdus.

– Ką daryti, jei pogimdyminės depresijos nepavyko išvengti?

– Būtina kreiptis į specialistus. Tik jie gali diagnozuoti ligą, įvertinti jos stiprumą ir suteikti tinkamiausią, kiekvienai moteriai individualiai pritaikytą gydymą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis